Vakar, kovo 21 d., Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Nuolatinis EFSA atstovas Lietuvoje ir Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas sukvietė Lietuvos aukštųjų mokyklų, mokslo institucijų ir valstybinių įstaigų atstovus į diskusiją, kaip paskatinti Lietuvos mokslininkus ir mokslo įstaigas aktyviau įsijungti į Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) veiklą ir paskatinti jų tarptautinį bendradarbiavimą maisto saugos, gyvūnų sveikatos, augalų apsaugos klausimais.
Renginio metu, EFSA nuolatinis atstovas Lietuvoje, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Zenonas Stanevičius ir EFSA Patarėjų forumo ir mokslinio bendradarbiavimo skyriaus atstovas Sergio Potier Rodeia susirinkusiems pristatė galimybes Lietuvos mokslininkams ir mokslo institucijoms dalyvauti įvairiose tarptautinėse EFSA organizuojamose ir remiamose priemonėse. Renginyje dalyvavę Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, A. Stulginskio universiteto, Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro bei Valstybinės augalų tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovai diskutavo ir apie galimybes mokslo institucijoms įsijungti į EFSA vykdomus mokslinių tyrimų projektus. Aptarė mokslininkų galimybes kelti kvalifikaciją ir dalyvauti kitų Europos mokslo universitetų vykdomuose mokslinių tyrimų projektuose.
„Lietuvos universitetai turi pajėgumų ir profesinio potencialo dalyvauti tarptautiniuose projektuose. Toks bendradarbiavimas būtų abipusiai naudingas. Mūsų universitetams atsivertų didesnės galimybės vystyti profesinę ir techninę mokslinių tyrimų bazę. Mokslo įstaigoms ne mažiau svarbus ir tarptautinis pripažinimas, žinomumas, partnerystė mokslinių tyrimų srityje su pagrindiniais kitų Europos šalių universitetais. Šias galimybes ir kylančias problemas ir gvildenome šiandienos diskusijoje“, – sakė Zenonas Stanevičius.
Diskusijos dalyviai akcentavo, kad aktyvesnis nepriklausomų šalies mokslininkų dalyvavimas aiškinantis kilusias maisto krizes būtų labai naudingas ir vartotojams. Nes kylant abejonėms dėl vieno ar kito maisto produkto saugumo ar iškilus būtinybei moksliškai ir pagrįstai paaiškinti tam tikrą su maistu susijusį procesą, visuomenei dažnai nepakanka vien oficialių institucijų pateikiamos informacijos. Vartotojai vis dažniau prašo šalies mokslo institucijų nuomonės ir rizikos vertinimo, atlikto nepriklausomų, aukščiausio lygio profesinę patirtį sukaupusių mokslininkų.
„Tikimės, kad šiandienos diskusija padės mūsų universitetams ir institucijoms ryžtingiau išnaudoti tarptautinio bendradarbiavimo galimybes ir paskatins mūsų mokslininkus, ypač jaunąją kartą, aktyviai įsijungti į Europos akademinės bendruomenės veiklą“, – pabrėžė Z. Stanevičius.
