Lietuvos moderniosioms biotechnologijoms šiemet sukanka 50 metų – 1975 m. įkurtas Taikomosios enzimologijos institutas tapo pirmųjų biotechnologijos srities tyrimų vieta. Siekiant prisiminti pirmuosius atradimus ir pažvelgti į ateitį, sostinėje, Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centre, kovo 24 d. 15 val. organizuojamas renginys, subursiantis moderniųjų biotechnologijų pradininkus, šių dienų mokslininkus, verslo atstovus ir jaunąją tyrėjų kartą.
Nors biotechnologija egzistuoja jau tūkstantmečius, kai žmonės taikė biologinius procesus žemės ūkyje ar maistui, pavyzdžiui, fermentuotų produktų gamybai, moderniosios biotechnologijos era prasidėjo XX a. 7-8-ajame dešimtmečiuose. Mokslininkai pradėjo kurti sudėtingas technologijas naudojant ląsteles ir atskirus ląstelių komponentus – fermentus bei genetinę informaciją koduojančią deoksiribonukleorūgštį (DNR). Lietuva nuo pat pradžių žengė koja kojon su pasaulinėmis tendencijomis – prieš 50 metų įkurtame institute mūsų šalies mokslininkai pradėjo fundamentinius bei taikomuosius tyrimus, kurie padėjo pamatus daugeliui mokslinių atradimų ir tapo pagrindu inovatyviems, į daugelį pasaulio šalių eksportuojamiems produktams.
1990 m. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, Taikomosios enzimologijos instituto pavadinimas buvo pakeistas į Biotechnologijos institutą, o šiuo metu Institutas sudėtinė VU Gyvybės mokslų centro dalis.
Mūsų šalies mokslininkai pasiekė išskirtinių laimėjimų baltymų inžinerijoje, epigenetikoje, struktūrinėje biologijoje, imunologijoje, vaistinių preparatų gamyboje, pavienių ląstelių tyrimuose bei kitose biotechnologijų mokslo šakose. Profesorius Virginijus Šikšnys yra vienas pirmųjų mokslininkų, supratusių CRISPR-Cas9 sistemos veikimo mechanizmą, o jo tyrimai padėjo pagrindus revoliucinei technologijai, kuri leidžia preciziškai redaguoti DNR.
„Lietuvos mokslininkai per pastaruosius dešimtmečius ne tik stipriai augino šalies mokslinių tyrimų lygį, bet ir įsitvirtino kaip pasaulį keičiančių inovacijų lyderiai. Lietuvoje sukurta mokslo bazė ir vykdomos studijų programos padeda paruošti aukštos kvalifikacijos specialistus, o čia kuriamos technologijos naudojamos visame pasaulyje“, – sako VU GMC direktorius dr. Arvydas Lubys.
Galimybė susipažinti su inovacijomis iš arti
Išskirtiniame renginyje Saulėtekio al. 7 bus prisiminti reikšmingiausi Lietuvos moderniųjų biotechnologijų istorijos momentai, o šios srities lyderiai dalinsis įžvalgomis apie ateities perspektyvas. Be renginio svečių pranešimų ir diskusijų, dalyviai turės unikalią galimybę susipažinti su Gyvybės mokslų centro laboratorijomis – vieta, kur gimsta naujausios inovacijos.
Lietuvos biotechnologų asociacijos prezidentas Tomas Andrejauskas teigia, kad Lietuva tapo viena nedaugelio pasaulio šalių, galinčių pasigirti itin stipria biotechnologijų ekosistema, o čia veikia tarptautiniu mastu pripažintos įmonės, vykdomi aukščiausio lygio moksliniai tyrimai.
„Mūsų šalies įmonės kuria aukštos pridėtinės vertės produktus, naudojamus tiek gyvybės mokslų tyrimuose, tiek medicinoje, tiek įvairiose pramonės šakose, bei svariai prisideda prie Lietuvos konkurencingumo pasaulyje. Dėl čia kuriamų technologijų, išradingų protų ir puikiai paruošiamų darbuotojų galime drąsiai kelti tikslą, kad biotechnologijų pramonė 2030 m. sieks 5 proc. šalies BVP. Mūsų įmonės žinomos tiek Vakarų Europoje, tiek už Atlanto, o tai lemia, kad 90 proc. įmonių produktų yra eksportuojami. Šis 50-mečio renginys leis pažvelgti į ateitį, kaip naujausios technologijos pakeis kiekvieno mūsų kasdienį gyvenimą“, – sako T. Andrejauskas.
Iš Biotechnologijos instituto kilo ir tokios įmonės kaip „Fermentas“ (nuo 2010 m. – „Thermo Fisher Scientific Baltics“) bei „Biofa“ (dabar – „Teva Baltics“). Didžiausia Lietuvoje biotechnologijos įmonė „Thermo Fisher Scientific Baltics“ šiuo metu yra ir viena iš didžiausių Lietuvos eksportuotojų, o jos kuriami ir gaminami produktai plačiai naudojami visame pasaulyje tiriant genų sandarą, raišką ir įvairovę, kuriant naujus įgimtų, paveldimų ir užkrečiamųjų ligų diagnostikos metodus.
Verslas ir mokslas suvienijo jėgas
Biotechnologijos – viena nedaugelio sričių, kur mokslas ir verslas veikia išvien. Per pastaruosius dešimtmečius Lietuvoje susiformavo stipri biotechnologijų įmonių bendruomenė, kur verslas ne tik kuria inovacijas, bet ir aktyviai investuoja į jaunųjų mokslininkų ugdymą.
Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos biotechnologijų sektorius augo 11 kartų ir šiuo metu yra tarp daugiausia pridėtinės vertės kuriančių sektorių šalies ekonomikoje. „Thermo Fisher Scientific Baltics“ vadovas Justas Plankis įsitikinęs, kad Lietuvos biotechnologijų sektoriaus sėkmė priklauso nuo nuolatinio investavimo į inovacijas ir konkurencingumo pasaulinėse rinkose didinimo.
„Mūsų sektoriaus augimas įrodo, kad verslo ir mokslo sinergija yra esminė sėkmės sąlyga tampant dar stipresniais tarptautinėje biotechnologijų rinkoje. Būtent todėl, moderniųjų biotechnologijų sektoriui Lietuvoje minint 50-metį, „Thermo Fisher Scientific“ VU mokomosioms laboratorijoms dovanos mokslinę įrangą ir reagentus, kurie leis gilinti studentų praktinius įgūdžius ir plėsti jų žinias“, – teigia J. Plankis.
Renginys skirtas paminėti biotechnologijų pramonės šimtmetį vyks kovo d. 24 d., 15 val., Vilniaus Gamtos mokslų centre, Saulėtekio al. 7. Platesnę informaciją ir registraciją į renginį galite rasti čia.
