Urinal

Lietuvos krūties vėžio asociacijos surengta konferencija dar kartą priminė apie krūtų patikros svarbą

Krūties vėžio asociacija

Spalį, minint krūtų vėžio sąmoningumo mėnesį, visame pasaulyje vyksta įvairūs šios ligos žinomumui didinti skirti renginiai. Siekdama atkreipti dėmesį į aktualiausius šios ligos aspektus ir paskatinti moteris reguliariai tikrintis krūtis, Lietuvos krūties vėžio asociacija kartu su Klaipėdos Universiteto ligonine ir Klaipėdos universitetu (KU) spalio 26 d. surengė konferenciją žaismingu pavadinimu „Bobų vasara, krūtys – pasaka!“. Auksinis renginio remėjas – jau ne pirmą kartą prie asociacijos renginių organizavimo prisidedantys medicinos centrai „Northway“.

Jaukią renginio erdvę kolegiškam bendravimui papuošė asociacijos simbolis – įspūdingas balionas su užrašu „Pasitikrinau, nes myliu Tave!“ ir nuotaikinga konferencijos fotosienelė. Renginio dalyviai buvo kviečiami prie jos nusifotografuoti ir dar plačiau skleisti žinią apie profilaktinės krūtų patikros svarbą.

Daugiau apie šį, per šimtą įvairių specialybių gydytojų, sveikatos priežiūros specialistų, pacientų ir jų artimųjų sukvietusį renginį, pasakoja Lietuvos krūties vėžio asociacijos pirmininkė, Klaipėdos Universiteto ligoninės ir medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje gydytoja krūtų onkochirurgė dr. Agnė Čižauskaitė.

Įvairių sričių specialistai ir itin platus temų spektras

Konferencijoje dalyvavo net 15 pranešėjų – pripažintų savo sričių specialistų. Nemaža dalis jų –Klaipėdos universiteto ligoninės ir medicinos centrų „Northway“ gydytojai bei sveikatos priežiūros specialistai. Visą dieną vykusio renginio metu buvo aptartas itin platus temų spektras – krūtų vėžio diagnostikos, gydymo naujovės, šios ligos rizikos veiksniai, pagalbos sergančioms moterims organizavimo, gydytojo ir paciento bendradarbiavimo, nepageidaujamų reiškinių valdymo, gyvenimo po ligos klausimai.

Pasak dr. A. Čižauskaitės, tarp kitų krūtų vėžio rizikos veiksnių, dažnai minimas dirbtinių hormoninių preparatų vartojimas įvairiais moters gyvenimo periodais. Šia tema kalbėjęs pripažintas vaisingumo ekspertas gydytojas akušeris ginekologas Rolandas Žiobakas atkreipė dėmesį, kad sveikata pirmiausiai priklauso nuo bazinių sveikos gyvensenos dalykų – mitybos, fizinės ir emocinės sveikatos. Remdamasis naujausiais moksliniais tyrimais jis paneigė, jog hormoninei kontracepcijai ar nevaisingumui gydyti skiriami preparatai didina riziką susirgti krūtų vėžiu ir patvirtino, jog menopauzėje ilgą laiką pakaitinei hormonoterapijai vartojami vaistai šią riziką didina.

Seksualinės medicinos ekspertas, Lietuvos seksualinės medicinos draugijos prezidentas, gydytojas urologas Robertas Adomaitis palietė krūtų onkologinės ligos ir lytiškumo temą. Pasak jo, nuo šios ligos besigydančios moterys tiek dėl paties gydymo (tam tikrų libido veikiančių, nuovargį sukeliančių vaistų), tiek dėl įvairių kūno pokyčių (randų, tūrio deformacijų, krūties netekimo ir kt.) patiria daugybę išgyvenimų ir psichologinių problemų, dėl kurių nukenčia jų seksualinė sveikata ir šeimos gerovė. Patyrusio specialisto teigimu, šias problemas bent iš dalies galėtų padėti išspręsti pokalbis apie seksualinį gyvenimą gydytojo kabinete dalyvaujant paciento partneriui.

Gydytoja radiologė Eglė Gvazdaitė aptarė krūtų vaizdinimo metodus, aiškino, kaip šie tyrimai atliekami, ir kaip jiems pasiruošti. Medicininės genetikos ir molekulinės diagnostikos skyriaus vedėja gydytoja genetikė doc. dr. Jūratė Gruodė paaiškino, kokios yra krūtų vėžio riziką didinančios mutacijos, ir kam tikslingas genetinis ištyrimas. Atvejo vadybininkė Samanta Šamrejienė pristatė temą „Žalieji koridoriai – mitas ar realybė?”ir padėjo suprasti, kurie ligoniai gali pasinaudoti šia, onkologiam pacientui paslaugų pasiekiamumą gerinančia paslauga. Klinikinė psichologė Asta Libikienė dalijosi psichologiniais bendravimo su pacientais aspektais krūtų vėžio diagnostikos laikotarpiu. Gydytoja onkologė chemoterapeutė Aušra Bankauskaitė paneigė daugybę su įvairiais stebuklingais papildais, neva gelbstinčiais nuo onkologinių ligų atkryčio ar progresavimo, susijusių mitų ir patvirtino vitamino D bei omega polinesočiųjų rūgščių svarbą mityboje. Bendrosios praktikos slaugytoja Jurgita Bičkaitienė pasidalino įžvalgomis apie gijimą po operacijos: pacienčių lūkesčius ir realybę.  Brolis Benediktas OFM kalbėjo apie anhedoniją, liudijo savo ligos istoriją ir kvietė tapti viltimi ir susitelkimu garsėjančios Šv. Magdalenos nakties dalyviais. Istorikas Eligijus Šmidtas nuotaikingai pasakojo Žalgirio mūšio eigą, jį apipynusius mitus akcentuodamas, ką kiekvienas turime apie žinoti apie šį, vieną didžiausių savo laikmečio mūšį Europoje. Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Domantas Rainys auditorijai aiškino, kokias krūties atkūrimo galimybes gali pasiūlyti šiuolaikinė medicina, kuo jos skiriasi, ir dalijosi savo patirtimi. Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoja Marija Sakalauskaitė sklaidė su silikoniniais krūtų implantais siejamus mitus. Skausmo gydytoja ir gydytoja onkologė radioterapeutė Jurga Kanisauskaitė pristatė onkologinio skausmo valdymą ir empatiją konsultuojant jį kenčiantį žmogų. Šv. Pranciškaus onkologijos centro direktorė Aldona Kerpytė kvietė visus aplankyti centrą, pasidžiaugė jame teikiamomis paslaugomis

Gydytoja dr. Agnė Čižauskaitė pristatė krūtų chirurgijos evoliuciją, kurios metu stebima aiški tendencija nuo maksimaliai toleruotino iki minimaliai efektyvaus gydymo tiek krūties, tiek ir pažasties chirurgijoje.

Pasak Lietuvos krūties vėžio asociacijos pirmininkės, didžiąją dalį auditorijos sudarė įvairių specializacijų slaugytojai, gydytojai akušeriai ginekologai ir radiologai, tačiau tarp susirinkusiųjų buvo ir krūtų vėžių sergančių moterų bei jų artimųjų, taip pat moterų, kurioms yra nustatytos šios ligos riziką didinančios patogeninės mutacijos. Renginio dalyviai galėjo ne tik klausytis pranešimų ir išgirsti daug naudingos informacijos – jie taip pat buvo skatinami klausti, dalyvauti diskusijose, kalbinti specialistus.

„Kuo daugiau apie savo ligą žinos su ja susidūrusios moterys, tuo mažiau bus įvairių baimių, mitų ir daugiau noro gydytis ir bendradarbiauti su krūtų specialistais“, – įsitikinusi dr. Agnė Čižauskaitė.

Pagrindinė žinutė moterims – anksti diagnozuoti krūties vėžį galima tik instrumentinio tyrimo metu

Lietuvos krūties vėžio asociacijos pirmininkės teigimu, pagrindinis šio renginio tikslas – skatinti moteris atsakingai rūpintis savo sveikata ir reguliariai tikrintis krūtis, taip pat populiarinti atrankinę mamograminę patikrą. Ji dar kartą atkreipė dėmesį, kad krūtų vėžys – dažniausia moterų onkologinė Lietuvoje ir pasaulyje. Europos Sąjungos šalyse šia liga suserga kas 11 moteris. Lietuvoje kasmet diagnozuojama daugiau nei 1500 naujų krūtų vėžio atvejų. Krūtų vėžys taip pat yra ir dažniausia moterų mirties nuo onkologinės ligos priežastis.

„Nors sergamumas krūtų vėžiu mūsų šalyje atitinka Europos Sąjungos šalių vidurkį, tačiau penkerių metų išgyvenamumas ir ankstyvų ligos stadijų nustatymas nuo jų atsilieka net 9 proc. Pasak pašnekovės, viena iš svarbiausių to priežasčių – mažas atrankinės krūtų vėžio programos lankomumas – Lietuva 2014 m. buvo tarp prasčiausiai atrankinę mamografinės patikros programą lankiusių šalių. Nors pastaraisiais metais situacija pamažu gerėja – 2019 m. profilaktinę mamografiją teigia atlikusios beveik 53 proc. 50–69 metų amžiaus mūsų šalies moterų, tačiau vis dar ženkliai atsiliekame nuo ES atliekamų šių tyrimų vidurkio (65,9 proc).. Tuo tarpu išsivysčiusiose šalyse šios programos ir visuomenės informavimas apie galimą šio vėžio ankstyvą diagnostiką gerokai sumažino mirštamumą nuo šios ligos“, –  sakė dr. A. Čižauskaitė.

Pašnekovė pabrėžė, jog labai svarbu krūties vėžį diagnozuoti anksti, nes tuomet tikimybė pasveikti labai didelė – diagnozuota ankstyvoje stadijoje ši liga net 95 proc. atvejų gali būti pagydoma. Tačiau krūtų vėžys – tai nebyli liga, iš pradžių dažniausiai nepasireiškianti jokiais simptomais, todėl pirmoji jos stadija ar dar ikivėžinė būklė, daugeliu atvejų galima aptikti tik instrumentinio tyrimo metu. Todėl labai svarbu nuolat periodiškai atlikti gydytojo paskirtą tyrimą instrumentiniu metodu. Vyresnėms nei 45 metų amžiaus moterims įprastai dažniausiai skiriama mamografija, jaunesnėms – ultragarsinis tyrimas.

 „Nors atrankinėje patikros programoje gali dalyvauti moterys nuo 50 metų, remiantis Europos ir JAV mokslininkų rekomendacijomis dėl krūtų patikros pradžios, sveikai moteriai, neturinčiai nustatytų rizikos veiksnių, rekomenduojama krūtis pradėti tikrinti 35–40 metų ir, nenustačius pakitimų ar nustačius gerybinius pokyčius, tai daryti kas metus ar dvejus iki gyvenimo pabaigos, kol bendra sveikatos būklė bus pakankamai gera tyrimui atlikti. Moterys, kurioms nustatytos patogeninės mutacijos ar kiti rizikos veiksniai turėtų tikrintis kas 6 mėnesius“, – sakė dr. Čižauskaitė.

Renginiui pasibaigus, paškekovė sakė, kad labai džiaugiasi sėkminga konferencija renginiu ir tikisi, jog ji taps kasmetiniu rudens renginiu Klaipėdoje ir prisidės prie šios dažniausios onkologinės moterų ligos žinomumo didinimo.

TAIP PAT SKAITYKITE