Lietuvos epilepsija sergančiųjų integracijos asociacijos (LESIA) užsakymu tyrimų įmonės RAIT atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa parodė, jog Lietuvos visuomenės supratimas apie epilepsiją yra nepakankamas, todėl būtina gerinti informuotumą, siekiant pilnavertės epilepsija sergančių žmonių integracijos į visuomenę.
„Tyrimas atskleidė, kad priklausomai nuo žmogaus išsilavinimo suvokimas apie epilepsiją šiek tiek skiriasi, tačiau visos socialinės visuomenės grupės nėra pakankamai informuotos”, – sako LESIA prezidentė dr. Danutė Murauskaitė.
Apie pusę žemesnio išsilavinimo šalies gyventojų epilepsiją suvokia klaidingai ir nežino kaip padėti epilepsijos priepuolio ištiktam žmogui. 50,5 proc. turinčių pradinį išsilavinimą ir 41,3 proc. turinčių pagrindinį išsilavinimą nežino, ar epilepsija yra neurologinis susirgimas, ar psichikos sutrikimas, arba visai nežino tokios ligos. 48,8 proc. turinčių pradinį išsilavinimą ir 37,1 proc. turinčių pagrindinį išsilavinimą nežino kaip padėti epilepsijos priepuolio ištiktam žmogui. Epilepsiją klaidingai suvokia ir daugiau nei ketvirtadalis bendrąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą turinčių Lietuvos gyventojų. Net 23,2 proc. turinčių aukštąjį išsilavinimą taip pat nežino kaip padėti epilepsijos priepuolio ištiktam žmogui, 21,3 proc. žmonių su aukštuoju išsilavinimu neskiria ar epilepsija yra neurologinis susirgimas, ar psichikos liga.
Prasčiausiai apie epilepsiją informuotas jaunimas. 42 proc. moksleivių ir studentų nežino kaip padėti epilepsijos priepuolio ištiktam žmogui. „Deja, įmonių ir organizacijų vadovai bene mažiausiai žino, kaip padėti epilepsijos priepuolio ištiktam žmogui. O juk darbdavių supratimas ir parama epilepsija sergančiam darbuotojui ženklia dalimi lemia sergančiojo saviraiškos galimybes, pilnavertiškumo jausmą”, – tyrimo rezultatus pristato LESIA vadovė.
Apklausa parodė, kad epilepsija vis dar klaidingai suprantama kaip psichinis susirgimas, nors iš tiesų epilepsija yra neurologinė liga. Sovietmečiu epilepsija buvo gydoma psichiatrų. Atkūrus nepriklausomybę epilepsija buvo deramai pripažinta neurologiniu susirgimu pagal pasaulio ir Europos praktiką, tačiau šalies visuomenės nuomonės apie epilepsiją keitimui nebuvo skirtas dėmesys. „Lietuvoje beveik nėra informacijos apie epilepsiją. Epilepsija sergančiųjų dažnai šalinamasi, o sergantys epilepsija jaučia tokį neigiamą visuomenės požiūrį, bijo savo ligos paviešinimo ir atsiskiria. Atskirtis nuo visuomenės yra viena opiausių epilepsija sergančiųjų problemų, kurią būtina skubiai kuo skubiau spręsti”, – situaciją aiškina LESIA vadovė.
Siekdama gerinti visuomenės informuotumą ir keisti klaidingą požiūrį į epilepsiją, 2008 m. LESIA numato įgyvendinti visuomenės švietimo akciją. Sistemiškai spręsdama epilepsija sergančiųjų problemas, asociacija derina veiksmus su keliomis valstybės institucijomis. „Klausimai yra tarpžinybinio lygio, tai prailgina sprendimų laiką. Visgi reikia pasidžiaugti, kad LESIA veiklą jau keletą metų iš eilės remia LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, epilepsijos problemas spręsti pasiryžęs naujasis sveikatos apsaugos ministras. Vilniaus miesto savivaldybės Sveikatos apsaugos ir aplinkos komiteto pirmininkas Audrius Butkevičius ėmėsi veiksmų, kurie padės LESIA įkurti „Dienos centrą” sostinėje gyvenantiems maždaug trims tūkstančiams epilepsija sergančiųjų. Tikimės, kad ateityje valstybinių institucijų dėmesys epilepsijos problemų sprendimui didės ir bus sparčiau įgyvendinami realūs žingsniai, mažinantys epilepsija sergančiųjų diskriminaciją visuomenėje, kuri šiuo metu plačiai pasireiškia mokslo, darbo, reabilitacijos, kitose sferose”, – sako LESIA vadovė.
Epilepsija serga apie 1 proc. šalies gyventojų, šios ligos simptomai pasireškia maždaug 5 proc. gyventojų. Tikimybė susirgti epilepsija išlieka visą gyvenimą. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos duomenimis apie 82 proc. epilepsija sergančiųjų Lietuvoje neturi jokio profesinio išsilavinimo. Nedirba apie 80 proc. epilepsija sergančiųjų.
