Nobel biocare

Lietuvoje profesionaliausiai savo pareigas atlieka vaistininkai, gydytojai ir mokytojai

Dar tarpukario Lietuvoje gerbiamiausiomis profesijomis būdavo įvardijami mokytojai, gydytojai, teisininkai, vaistininkai, šiuolaikiniame pasaulyje situacija nedaug pasikeitė. Tai patvirtino vaistinių tinklo „Camelia“ užsakymu, tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“, atlikta apklausa. Rezultatai rodo, kad Lietuvos gyventojų nuomone profesionaliausiai savo pareigas atliekančiais laikomi vaistininkai (48 proc.), gydytojai (46 proc.) ir mokytojai (42 proc.), o jei sutriktų tam tikrų profesijų atstovų darbai, dažniausiai būtų pasigęsta gydytojų (57 proc.), policininkų (45 proc.), vaistininkų (38 proc.).

Tyrimų rezultatai ypač aktualūs vaistininkams, nes remiantis neseniai papildytu Farmacijos įstatymu, nuo kitų metų vaistinėse bus teikiamos farmacinės rūpybos paslaugos ir šie metai yra pereinamieji, pasirengimo laikotarpis.

„Gyventojų pasitikėjimas yra labai svarbus, mums vaistininkams, rengiantis teikti farmacinės rūpybos paslaugas. Tyrimo rezultatai rodo, kad šalies gyventojams pasitikėjimą dažniausiai kelia gydytojai (47 proc.) ir vaistininkai (46 proc.), toliau rikiuojasi mokytojai (37 proc.), policininkai (33 proc.) ir t.t. Rengdamiesi teikti farmacinės rūpybos paslaugas, į vaistininkų mokymus, pasirengimą teikti naujas paslaugas, jau investavome 0,5 mln. eurų. Šias investicija vykdome ir šiemet, daugiausiai dėmesio skiriame tolesniam vaistinių darbuotojų kompetencijų ugdymui, tikime, kad tai dar labiau padidins gyventojų pasitikėjimą vaistininkais, pagarbą jų profesijai“, – sakė UAB „Nemuno vaistinė“ valdančios didžiausią vaistinių tinklą „Camelia“ generalinė direktorė Aušra Budrikienė.

Nacionalinės vaistų prekybos asociacijos (NVPA) ekspertė, vaistininkė Jūratė Švarcaitė pabrėžė, kad Lietuvoje nuo 2016 m. pradžios vaistinėse, bus pradėtos teikti Farmacinės rūpybos paslaugos – tai vaistininko pagalba pacientui, vartojančiam vaistus ir/ar siekiančiam išlikti sveikam, o taip pat – pasiekti akivaizdžius rezultatus, kurie pagerintų paciento gyvenimo kokybę. Vaistininkės teigimu, tyrimo rezultatai parodė, kad gyventojai turi daug lūkesčių dėl šių paslaugų.

„Tyrimo metu, respondentai paklausti ko tikisi iš naujų paslaugų, net pusė (52 proc.) respondentų iš farmacinės rūpybos paslaugos tikisi sutaupyti laiko, kurį skirtų lankymuisi gydymo įstaigose. 43 proc. – naudos sveikatai, o trečdalis (33 proc.) tikisi žinių apie tinkamą vaistų vartojimą, 30 proc. – gauti daugiau informacijos apie prevencines sveikatos programas ir jose dalyvauti. Esu įsitikinusi, kad pradėjus teikti paslaugas, tokie lūkesčiai bus įgyvendinti, kadangi vaistininkai turės daugiau galimybių priimti sprendimus, susijusius tiek su ligų gydymu, tiek su jų prevencija“, – sakė J. Švarcaitė.

NVPA ekspertė pažymėjo, kad svarbiausi pasirengimo žingsniai teikiant kokybiškas farmacinės rūpybos paslaugas yra šie: paciento ir sveikatos sistemos poreikių išsiaiškinimas, farmacijos specialistų kompetencijų ugdymas, t.y., profesinių žinių gilinimas, naujų įgūdžių formavimas, bendradarbiavimo su kitais sveikatos priežiūros specialistais (pvz., šeimos gydytojais) stiprinimas ir investicijos į vaistinių įrangą ir patalpas.
J. Švarcaitė pabrėžė, kad farmacinė rūpyba padės spręsti vieną didžiausių šiandieninių sveikatos sistemos problemų – netinkamą vaistų vartojimą. Dažnas pacientas nesupranta vaistų vartojimo niuansų, pakankamai nežino apie savo būklę, yra vedamas išankstinių nusistatymų. Vaistininkas, vadovaudamasis farmacinės rūpybos principais, gali padėti pacientui ir užtikrinti, kad gydytojo paskirti vaistai būtų vartojami tinkamai, veiksmingai ir saugiai. Tyrimai Vokietijoje, Anglijoje rodo, kad net vienas vaistininko įsikišimas gali ženkliai pagerinti, pavyzdžiui, astma sergančio paciento gyvenimo kokybę.

„Atsižvelgiant į gyventojų nuomonę, įvertinus pirmuosius paslaugų teikimo rezultatus, ateityje bus galima svarstyti ir siūlyti platesnį paslaugų spektrą. Remiantis užsienio šalių patirtimi, galima konstatuoti, kad farmacinės rūpybos paslaugos gali būti naudingos ir dar nesergantiems paskatinti juos keisti gyvenimo būdą, pasitikrinti sveikatą. Įgyvendinus farmacinę rūpybą, vaistininkas tampa lygiaverčiu gydytojo partneriu, kuris seka, kad gydymas pasiektų numatytus rezultatus. Vaistininkas daug anksčiau padeda gydytojui nustatyti neatitikimus, nepageidaujamus reiškinius, šalutines reakcijas. Taip pat jis gali atpažinti pacientus, kuriems būtina gydytojo konsultacija, ir nukreipti juos į medicinos įstaigas. Vaistinė taip pat gali vykdyti įvairius sveikatos rodiklių matavimus, mokyti pacientus valdyti savo lėtinę ligą, padėti ūmių susirgimų atveju“, – sakė J. Švarcaitė.

Džeraldas Kauneckas
projektų vadovas
UAB „Idea Prima”
861613844
kauneckas@ideaprima.lt

TAIP PAT SKAITYKITE