Lietuvoje padidėjo sergamumas odos vėžiu. Per pastaruosius du dešimtmečius šalyje nustatoma dukart daugiau odos navikų atvejų. Padidėjo mirtingumas nuo melanomos, paskatinęs mokslininkus ir medikus ieškoti būdų, kaip veiksmingiau spręsti šias opias problemas.
Laiku nustatyta ir tiksli diagnozė – greičiausias būdas užkirsti kelią ligoms. Lietuvių mokslininkams suvienijus jėgas su Portugalijos, Vokietijos specialistais, kuriamos ir plėtojamos naujos vėžio diagnozavimo technologijos.
Lietuvos radijo laidoje „Žinių amžius” mintimis apie tai dalijosi Kauno Technologijos universiteto (KTU) prof. K. Baršausko ultragarso mokslo instituto direktorius prof. Rymantas Kažys, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Odos ir venerinių ligų klinikos vadovė prof. Skaidra Valiukevičienė.
Kaip pasakojo S. Valiukevičienė, sergamumas piktybiniu odos vėžiu Lietuvoje per pastaruosius dešimt metų išaugo tris kartus, o susirgimų piktybiškiausiu odos vėžiu – melanoma – sergamumas išaugo bent du kartus. Kartu su juo – ir mirtingumas.
„Mūsų atlikta studija akivaizdžiai rodo, kad Lietuvoje trūksta ankstyvosios melanomos diagnostikos. O ją pagerina naujos technologijos, kurios neinvazyviu būdu sudaro galimybę kaip galima tiksliau ir jautriau nustatyti melanomą”, – sakė mokslininkė.
Į Lietuvą atkreipiamas dėmesys kaip į išskirtinę šalį, nes daugelyje išsivysčiusių Europos šalių odos melanoma yra diagnozuojama labai anksti. Lietuvoje padaryta analizė rodo, kad sergamumas melanoma didėja antros ir trečios stadijos sąskaita. Atkreipiant dėmesį į nepalankią epidemiologinę situaciją Lietuvoje, tai tapo stimulu pradėti projektą būtent Lietuvoje.
R. Kažys pasakojo, jog melanoma – tai piktybinis odos vėžys, kuris laiku nesusektas baigiasi labai sunkiomis komplikacijomis, dažnai ir mirtimi. „Projekte ankstyvam melanomos diagnozavimui kuriamos plačiai nenaudotos technologijos – aukšto arba labai aukšto dažnio ultragarsines bangos”, – tvirtino R. Kažys.
R. Kažys aiškino, jog ultragarsas, sklindntis žmogaus kūne, šiuo atveju odos ir poodiniame sluoksnyje, duoda informaciją apie odos ir poodinio sluoksnio struktūrą. Jei aptinkamas piktybinis auglys, keičiasi ultragarso struktūra, ultragarsinių bangų sąveika su ta pakitusia struktūra. Iš pokyčių galima nustatyti, kokių pakitimų yra odoje ir poodiniame sluoksnyje. Tam naudojamos aukšto, apie 20 MHz, dažnio bangos. Jos sufokusuojamos, o sufokusuotos grįžta atgal į imtuvą. Odos paviršius tyrimų metu nuosekliai pražiūrimas, nuskenuojamas taškas po taško. Ir vėliau gaunamas tos dalies dvimatis ar trimatis vaizdas, tačiau tas vaizdas nėra optinis, o akustinis, ultragarsinis. Tinkamai apdorojus signalą, galima vykdyti diagnostiką.
Mokslininkas tvirtino, kad panašios paskirties prietaisai ir aparatūra, kuriama užsienyje, yra labai brangi. „Iš savo patyrimo žinome, kad tai pavyks padaryti pigiau, ir kad tai bus prieinama platesnei visuomenei”, – aiškino mokslininkas. Kartu su kolegomis iš Italijos ir Portugalijos KTU baigia gaminti prietaisus, kurie atlieka skenavimą, surenka signalus.
R. Diržys tvirtino, jog nors technologijos ir yra sudėtingos, gydytojų darbe to sudėtingumo nesimatys, nes ir dabar ultragarso tyrimai yra viena pagrindinių diagnostikos priemonių, naudojamų širdies darbui, kitiems organas tirti: „Darbo sudėtingumas priklauso nuo to, kaip pateikiama informaciją. Planuojame, kad labai daug informacijos bus apdorojama kompiuteriais. Tai leis informaciją pateikti taip, kad gydytojai suprastų ir galėtų lengviau priimti sprendimus”, – pasakojo R. Kažys.
„Iki šiol mes turėjome galimybę atlikti dviejų dimensijų ultragarsinį tyrimą, leidžiantį pamatyti tiriamą naviką dviem ašimis, o kolegoms fizikams įgyvendinus savo idėjas, navikus tirti galėsime trimačiame vaizde. Tai reiškia, kad tiriamą odos naviką matysime erdvinėje struktūroje”, – pasakojo S. Valiukevičienė.
Technologijų kūrimas turi pereiti kelis etapus. Atsiradus technologijai, ši išbandoma klinikinėje praktikoje. Vėliau vyksta rezultatų sklaida mokslinėse publikacijose, o po to įrangos licencijavimas.
Kaip tvirtino profesorius R. Kažys, metų pabaigoje projekto dalyviai jau turės technologijas ir konkrečius įrengimus, su kuriais medikai galės pradėti klinikinius tyrimus.
Parengta pagal Lietuvos radijo laidą „Žinių amžius„, vedėja – žurnalistė Jolanta Jurkūnienė.
