Vilniaus diagnostikos ir chirurgijos klinikoje „Meliva“ pirmą kartą Lietuvoje atliktos chirurginės limfedemos operacijos, taikant vieno žymiausių šios srities chirurgų pasaulyje – profesoriaus Håkan Brorson – sukurtą metodiką. Tai reikšmingas žingsnis pacientams Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, kuriuos vargina sunkūs ligos simptomai, o konservatyvios gydymo priemonės nepadeda. „Meliva“ tampa pirmuoju ir kol kas vieninteliu centru Baltijos šalyse, teikiančiu visapusišką pagalbą limfedema sergantiems žmonėms.
Limfedema yra limfos apytakos sutrikimas, kuriam būdingas kūno dalių tinimas, dažniausiai rankų arba kojų. Ji skirstoma į pirminę ir antrinę. Pirminė limfedema yra įgimta – ji gali pasireikšti jau gimstant, tačiau dažniau išryškėja paauglystėje, ypač mergaitėms. Antrinė limfedema išsivysto dėl išorinių veiksnių – dažniausiai po onkologinių operacijų, spindulinio gydymo, infekcijų ar traumų.
Skonės universitetinėje ligoninėje Malmėje, Švedijoje, limfedema chirurginiu būdu gydoma nuo praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio. Tuo metu tiek rankų, tiek kojų tinimas buvo operuojamas šalinant odą ir pažeistus audinius iki pat raumenų, vėliau juos padengiant transplantatais, gautais iš tų pačių pašalintų audinių. Pasak dr. H. Brorson, šis metodas buvo itin rizikingas, nes odos transplantatai dažnai neprigydavo, susiformuodavo lėtinės žaizdos, kartodavosi infekcijos.
„Pradėjęs dirbti plastinės chirurgijos skyriuje Malmėje, pastebėjau, kad daliai pacientų, kuriems konservatyvus gydymas kompresiniais tvarsčiais buvo sėkmingas ir limfinis skystis pašalintas iš rankų, jų apimtis vis tiek išlikdavo ryškiai padidėjusi. Norėdamas tai išsiaiškinti, vienam pacientui atlikau magnetinio rezonanso tomografijos tyrimą (MRT) ir nustebau pamatęs didelį riebalinio audinio perteklių limfedemos pažeistoje rankoje – iki tol tokie atvejai medicinos literatūroje nebuvo aprašyti. Turėdamas patirties liposakcijos srityje, pasiūliau šį perteklių pašalinti chirurginiu būdu. Operacija buvo sėkminga – rankos tūris sumažėjo ir taip atsirado visiškai nauja limfedemos gydymo metodika“, – dalinasi švedų profesorius.
Kai 1997 m. Tarptautiniame limfologijos kongrese Madride dr. H. Brorson pristatė pirmųjų 37 pacientų sėkmingus gydymo rezultatus, kolegų reakcija buvo skeptiška. Vis dėlto tokios abejonės paskatino profesorių itin kruopščiai dokumentuoti savo klinikinius stebėjimus ir moksliškai pagrįsti, kad limfedema – tai lėtinė liga, sukelianti riebalinio audinio kaupimąsi poodyje. Vėliau šis faktas buvo patvirtintas daugybe mokslinių tyrimų, atliktų pasitelkus kompiuterinę tomografiją (KT), magnetinio rezonanso tomografiją (MRT) ir dvigubos energijos rentgeno absorbcinę densitometriją (DXA).
Šiandien riebalinio audinio kaupimasis laikomas vienu pagrindinių lėtinės limfedemos požymių. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad jo perteklių skatina ilgalaikis, žemo intensyvumo uždegiminis procesas limfedemos pažeistoje galūnėje, prasidedantis dar ankstyvoje ligos stadijoje.
Svarbus griežtas ir ilgalaikis gydymo režimas
Vienas pagrindinių dr. H. Brorson sukurtos chirurginio gydymo metodikos principų – supratimas, kad negydyta limfedema susideda ne tik iš limfinio skysčio pertekliaus, bet ir iš riebalinio audinio sankaupų. Be to, kai sunki limfedema tęsiasi daugelį metų, dėl nuolatinės apkrovos galūnei gali padidėti ir raumenų apimtis. Pacientai, kurių galūnės tūris, pritaikius konservatyvų gydymą, išliko daugiau kaip 10 proc. didesnis nei sveikosios, gali būti laikomi tinkamais svarstyti chirurginiam gydymui.
„Konservatyvios priemonės veiksmingai mažina susikaupusį limfinį skystį, tačiau tik liposakcija leidžia pašalinti riebalinio audinio perteklių. Šios operacijos tikslas nėra visiškai išgydyti ligą, bet reikšmingai pagerinti paciento gyvenimo kokybę – sumažinti tinimą, atkurti galūnės funkcionalumą ir sustabdyti ligos progresavimą. Tam svarbus griežtas ir ilgalaikis gydymo režimas, kuris nėra atskirtas nuo konservatyvių priemonių, pavyzdžiui, siekiant ilgalaikių rezultatų, po operacijos svarbu nuolat dėvėti kompresinę aprangą“, – sako chirurginio limfedemos gydymo pradininkas pasaulyje.
Galūnės apimties sumažėjimas pastebimas iškart po operacijos. Rankos tinimas dažniausiai visiškai praeina per 3–6 mėnesius, o kojų gali trukti iki metų ar net ilgiau.
Paklaustas, kodėl ne visi pacientai po limfedemos operacijos pasiekia norimų rezultatų, dr. H. Brorson paaiškina, kad limfedemos chirurgija apima įvairias technikas: mikrochirurgines operacijas, kurių metu suformuojamos limfinių takų ir venų jungtys, limfmazgių ar limfagyslių transplantacijas, po kurių svarbu nuolat dėvėti specialius kompresinius drabužius. Tačiau nė viena iš šių metodikų nesprendžia pagrindinės problemos – patologinio riebalinio audinio kaupimosi. Tik riebalų nusiurbimas gali pašalinti riebalinį audinį ir atkurti normalią galūnės apimtį.
Pirmosios operacijos Lietuvoje
Limfedemos chirurginio gydymo metodiką švedų profesorius padėjo įdiegti ir Lietuvoje. Praėjusių metų spalį jis kartu su komanda apsilankė Vilniaus diagnostikos ir chirurgijos klinikoje „Meliva“, kur kartu su klinikos kraujagyslių chirurgais įvertino 11 pacientų – šeši iš jų buvo pripažinti tinkamais operacijai. Šių metų sausį trims iš jų buvo atliktos pirmosios operacijos.
„Ši gydymo metodą jau esu perdavęs daugiau nei 40 komandų visame pasaulyje, bet pirmąjį kartą – Baltijos šalyse. Chirurginio limfedemos gydymo įdiegimas klinikoje „Meliva“ yra labai reikšmingas žingsnis pacientams, kuriuos vargina sunkūs ligos simptomai, o konservatyvios gydymo priemonės neduoda laukiamo rezultato. Tai, kad nuo šiol tokios operacijos bus atliekamos Lietuvoje, leis reikiamą pagalbą gauti ne tik šios šalies pacientams, bet ir sergantiesiems iš kaimyninių šalių“, – sako dr. H. Brorson.
Gydymo procesą Lietuvoje tęs diagnostikos ir chirurgijos klinikos „Meliva“ kraujagyslių chirurgai dr. Elvyra Stanevičiūtė ir dr. Vaidotas Zabulis. Švedų profesorius kartu su komanda ir toliau aktyviai konsultuos kolegas limfedemos gydymo klausimais, kad Lietuvos pacientai gautų aukščiausios kvalifikacijos priežiūrą.
„Meliva“ – didžiausias privačių sveikatos priežiūros paslaugų tinklas Lietuvoje, valdantis 86 klinikas ir 5 laboratorijas 27 miestuose. Jose dirba daugiau kaip 3 600 aukštos kvalifikacijos specialistų, teikiančių visų medicinos sričių paslaugas. „Meliva“ priklauso pirmaujančiai Suomijos privačiai sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų teikėjai „Mehiläinen“, garsėjančiai pažangiomis skaitmeninėmis sveikatos priežiūros paslaugomis ir aukštais skandinaviškais kokybės standartais.
