Nobel biocare

Lietuvius atsivijo pavasarinės traumos: medikė įspėjo, kaip gydytis namuose ir kada kreiptis į gydytojus

Pavasarinės traumos

Medikai jau pastebi dažnėjančias šiltajam sezonui būdingas traumas. Nors šiluma tik palengva įsitvirtina, tautiečiai stačia galva neria į pavasario pramogas. Lietuvoje jau spėjo nuaidėti žinia apie kovo pabaigoje Vilniuje įvykusią dviejų paspirtukų kaktomušą, per kurią buvo sužalotas vyras. Tačiau specialistai įspėja, kad ne tik paspirtukininkai turi būti dėmesingi – traumos gali tykoti ir mažai tikėtinose vietose.

Vilniaus Karoliniškių poliklinikos šeimos gydytoja Dovilė Ilgūnienė sako, kad šiltojo metų laiko traumų spektras labai platus. Dažniausios nelaimių priežastys – nepakankamas fizinis pasirengimas, pervertintos galimybės ir apsvaigimas nuo alkoholio.

„Šiuo metu pastebime kur kas daugiau traumų, patiriamų važinėjant dviračiais, riedlentėmis, taip pat el. paspirtukais, kurie jau spėjo tapti opia problema. Šios transporto priemonės yra greitos, jų vairuotojai dažnai nedėvi apsaugos priemonių, o nelaimės metu neretai nukenčia ne tik pats paspirtukininkas bet ir praeiviai. Traumos būna sudėtingos, dažnai prireikia traumatologų ar chirurgų įsikišimo“, – pastebi gydytoja.

Specialistė pažymi, kad susižalojimų skaičius išaugo ir uždarose teritorijose – daugėja ant batutų susitraumavusių vaikų.

Sodybose – infekcijų pavojus

Gydytojai antrina Andrius Žilėnas, BTA asmens draudimo rizikų vertintojas, kuris sako, kad pavasarį gyventojai tampa aktyvesni – leidžiasi į žygius, sportuoja lauke, traukia į sodus.

„Pavasarį ir vasarą pastebimai pagausėja traumų, patiriamų atliekant ūkio darbus. Sodininkai dažniausiai krenta nuo kopėčių, įsipjauna, įsiduria, susilaužo pirštus. Šiltuoju metų laiku dažniau susižaloja jaunesnio amžiaus gyventojai, kurie linkę viską daryti greičiau, renkasi rizikingesnes pramogas. Verta pastebėti, nors vyresniojo amžiaus gyventojai susižaloja rečiau nei žiemą, jų traumos yra sunkesnės“, – sako BTA atstovas.

Patyrus traumą, pasak gydytojos, būtina atkreipti dėmesį į žaizdą – jei nepavyksta sustabdyti kraujavimo, būtina vykti į ligoninės priimamąjį. D. Ilgūnienė atkreipia dėmesį, kad neretai sodininkai tik apsitvarsto žaizdą ir toliau tęsia darbus, tačiau įsipjovus ar nusibrozdinus yra padidėjusi infekcijų, pavyzdžiui, stabligės rizika.

„Visais paviršinio susižalojimo atvejais, įsipjovus, įsidūrus ar nusibrozdinus, patariama nuplauti žaizdą švariu, tekančiu vandeniu, išvalyti žaizdą dezinfekcine priemone ir apvynioti tvarsčiu, arba uždengti žaizdą pleistru“, – sako D. Ilgūnienė.

Ji pažymi, kad užteršta žaizda gali tapti stabligės židiniu, nes ne kiekvienas pagalvoja apie pakartotinę imunizaciją nuo šios infekcijos. Pasak gydytojos, nuo stabligės rekomenduojama skiepytis kas 5-10 metų.

„Stabligės inkubacinis laikotarpis yra nuo 3 iki 21 dienos. Simptomai pradedami justi žandikaulio srityje, vėliau gali atsirasti trūkčiojimas, raumenų spazmai. Pastebėjus stabligei būdingus simptomus būtina nedelsiant kreiptis į medikus“, – įspėja D. Ilgūnienė.

Kada kreiptis į medikus

Patyrus raumenų ar sausgyslių sumušimą, pasak gydytojos, visų pirma reikia šaldyti pažeistą vietą. Tai padeda išvengti tinimo. Tam puikiai tinka ir šaldymo kameroje turimi maisto produktai, ir automobilio vaistinėlėje esantys šaldymo paketai.

„Sumuštą vietą derėtų šaldyti 15-20 minučių, šį procesą kartoti 6-8 kartus. Jei juntamas skausmas, galima išgerti uždegimą slopinančių vaistų, tačiau svarbu jais nepiktnaudžiauti. Jei skausmas labai stiprus, o patinimas sparčiai didėja – derėtų keliauti į gydymo įstaigą, nes, tikėtina, kad patirtas lūžis arba kaulo skilimas“, –  teigia D. Ilgūnienė.

Pasak medikės, ypatingai atidūs turėtų būti galvą susižeidę asmenys. Galvos trauma gali išryškėti tik po kurio laiko, todėl reikia akylai stebėti savo būklę. D. Ilgūnienė sako, kad reikia atkreipti dėmesį, ar nėra

galvos svaigimo, pykinimo, nesutrikusi pusiausvyra. Jei pasireiškia šie simptomai, būtina kreiptis į medikus.

Išmoka priklauso ne tik nuo traumos

A. Žilėnas pažymi, kad draudimo išmokos dydį lemia ne tik patirta trauma, bet ir pasirinkta draudimo suma.

„Pasitaiko atvejų, kai žmogus už, atrodytų, nestiprų sužalojimą gauna didesnę išmoką nei tas, kuris patyrė sudėtingą traumą. Todėl, rūpinantis savo sveikata, derėtų atkreipti dėmesį, kokios draudimo išmokos pakaktų oriai sveikti atsitikus nelaimei. Nors dažniausios traumos yra sutrenkimai, raumenų pažeidimai bei galūnių lūžiai, vis tik pasitaiko ir kompleksinių traumų, kurių gydymas trunka daug laiko. Praėjusiais metais yra buvę atvejų kai išmokos už traumas siekė ir ne vieną tūkstantį eurų“, – sako BTA atstovas.

TAIP PAT SKAITYKITE