Tarptautinio psichikos sveikatos projekto „JA ImpleMENTAL“ baigiamojoje konferencijoje Atėnuose praėjusią savaitę Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai pristatė Lietuvos pradėtas diegti gerąsias praktikas: atvejo vadybininko paslaugas ir gydymo bendruomenėje komandas.
„Tris metus trukęs projektas turėjo didžiulę įtaką padėdamas Lietuvai ir kitoms dalyvaujančioms šalims diegti inovatyvias, į paciento atsigavimą, žmogaus teisių pagrindu teikiamas paslaugas, plėsti suvokimą apie savižudybių prevenciją. Lietuva aktyviai įsitraukė į šį projektą, ir to rezultatas – psichikos sveikatos centruose jau išbandomos atvejo vadybininko paslaugos, o darbą su sunkesniais pacientais kitąmet pradės pirmos gydymo bendruomenėje komandos“, – sako sveikatos apsaugos viceministras Edgaras Diržius.
Pasak viceministro, Graikijos sostinėje vykusioje baigiamojoje konferencijoje buvo atkreiptas dėmesys ir pasidžiaugta Lietuvoje vykstančiais pokyčiais, kurie ekspertų buvo įvardyti kaip itin svarbūs siekiant užtikrinti į žmogaus teises orientuotų paslaugų teikimą.
Projekte „JA ImpleMENTAL“ dalyvavo 21 Europos Sąjungos (ES) šalis, 11 jų, tarp jų ir Lietuva, įgyvendino pasirinktus Belgijos psichikos sveikatos reformos gerosios praktikos pasirinktus elementus.
Atvejo vadyba – orientuota į pagalbą pacientui
Lietuvoje, pasinaudojant Europos Sąjungos investicijomis, nuo 2024 m. pradžios pradėtos plėtoti atvejo vadybininko paslaugos devyniuose psichikos sveikatos centruose, kur orientuojamasi į pacientus, sergančius šizofrenija arba sunkia depresijos forma ir turinčius žemą funkcionavimo lygį arba žemą motyvaciją gydytis, patiriančius savižudybės grėsmę, turinčius priklausomybę nuo alkoholio ir kt.
Atvejo vadybininkas kartu su pacientu sudaro individualizuotą pagalbos planą, kuris yra orientuotas į paciento poreikius ir ilgalaikį atsigavimą. Atvejo vadybininkas aptaria su pacientu jo poreikius ir tikslus bei galimus būdus juos pasiekti, įvertina paciento asmenines stiprybes, motyvuoja pacientą kartu siekti maksimalaus atsigavimo, kartu su pacientu stebi ir aptaria pasiektus rezultatus.
Pagalbos planas ir paciento būklės pokyčiai yra periodiškai aptariami su visa psichikos sveikatos centro komanda – t.y. gydytoju psichiatru, medicinos psichologu bei slaugytoju, ir visi bendrai sprendžia, kokių dar reikia paslaugų ar gydymo, kad užtikrinti ilgalaikį paciento atsigavimą.
Atvejo vadybininko paslaugos gali būti teikiamos ne tik pacientams bet, esant poreikiui ir jo šeimos nariams ar artimiesiems, tam, kad ir šeimos nariai galėtų prisidėti prie maksimalaus paciento atsigavimo.
Pagalbą bendruomenėje teiks mobilios komandos
Šiais metais pradėta ruoštis psichikos ir elgesio sutrikimų gydymo bendruomenėje paslaugos teikimui – tai nauja pagalbos priemonė pacientams, turintiems didelę pakartotinio arba priverstinio hospitalizavimo riziką. Planuojama, jog kitais metais ją pradės teikti specialios mobilios komandos, sudarytos iš 10 skirtingų kvalifikacijų specialistų – gydytojo psichiatro, 6 psichikos sveikatos slaugytojų, socialinio darbuotojo, medicinos psichologo, ergoterapeuto. Pilnos apimties komandos galės teikti paslaugas 200 pacientų, o perpus mažesnės sudėties komandos – apie 100 pacientų.
Žmonės, kurie dėl sudėtingos savo sveikatos būklės dažnai pakartotinai grįžta į ligoninę (taip pat ir priverstiniam gydymui), kuriems sudėtinga laikytis gydymo režimo ir taikyti savarankiško gyvenimo įgūdžius, galės gauti ilgalaikę, tęstinę ir mobilią pagalbą. Paslaugos bus teikiamos tiek gydymo įstaigose, tiek, prireikus, pacientų gyvenamojoje vietoje ir bendruomenėje – tad pacientui gauti pagalbą bus dar paprasčiau.
Įgyvendinant projektą ir pasitelkiant ES lėšas iki 2027 m. siekiama įsteigti 19 gydymo bendruomenėje komandų visose Lietuvos apskrityse, apskričių centruose. Komandų steigimui (patalpų įrengimui, automobiliams ir kt.) numatyta 3,6 mln. eurų investicijų iš ES lėšų. Jos kasmet teiks paslaugas 2700 sudėtingiausius psichikos ir elgesio sutrikimus turinčių pacientų.
Lietuvos patirtis – vertinama Europoje
Lietuvos patirtis, pereinant prie paciento atsigavimą skatinančių priemonių, tapo matoma ir palankiai įvertinta kitų šalių. Lietuva – viena pirmųjų šalių Europoje, įsidiegusi reguliaraus psichikos sveikatos ir socialinės globos įstaigų paslaugų atitikties žmogaus teisių standartams vertinimo ir veiklos tobulinimo sistemą, naudojant Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) „QualityRights“ metodiką. Plačiau apie tai skaitykite ČIA.
Įvertinus Lietuvos patirtį vykdant psichikos sveikatos priežiūros reformą, „JA ImpleMENTAL“ projekto koordinatoriai pasirinko vykti į Lietuvą susipažinti su Lietuvos psichikos sveikatos priežiūros paslaugų organizavimu bei organizuoti „QualityRights“ mokymus. Į šį pažintinį turą ir mokymus, vykusius balandžio 22-23 d. atvyko „JA ImpleMENTAL“ projekte dalyvaujančių šalių psichikos sveikatos specialistai iš visos Europos. Mokymų metu PSO ekspertai Lietuvą pateikė kaip pavyzdį diegiant decentralizuotas, į paciento atsigavimą orientuotas psichikos sveikatos priežiūros paslaugas.