2009 m. gruodžio 28 d. įsigaliojus pakeistoms Leidimų-higienos pasų išdavimo taisyklėms, leidimai-higienos pasai nebeišduodami ūkinei komercinei veiklai, jei ji vykdoma patalpose, neatitinkančiose veiklos paskirties. Pasirengimui įgyvendinti šias taisykles buvo numatytas 5 mėnesių terminas.
Sveikatos apsaugos ministerija, Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VVSPT), teritorinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos gauna pasipiktinusių verslininkų skambučių, laiškų, kuriuose jie skundžiasi, kad tik šis vienintelis reikalavimas jiems trukdo gauti leidimą-higienos pasą ir pradėti arba tęsti savo verslą. Tačiau dar daugiau sulaukiama skundų iš gyventojų, kurie priversti kęsti verslininkų savivalę, kai trikdomas jų poilsis, gyvenamosios patalpos teršiamos kvapais, kylančiais iš ūkinės veiklos, nes patalpos tiesiog yra nepritaikytos ūkinei veiklai (pavyzdžiui, naudojamasi bendra namo vėdinimo sistema, bendru įėjimu, nenumatytos automobilių sovėjimo vietos kiemuose, šiukšlių konteineriai ir kt.).
„Norėčiau atkreipti visuomenės ir verslininkų dėmesį, kad reikalavimas dėl patalpų paskirties iš principo nėra naujas – jis jau seniai nustatytas Statybos įstatyme. Už šių reikalavimų priežiūrą daugelį metų buvo atsakingos Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, savivaldybių administracijos, Susisiekimo ministerijai pavaldžios institucijos. Verslininkų nepasitenkinimas sveikatos apsaugos ministro įsakymu, įtvirtinusiu šią nuostatą Leidimų-higienos pasų išdavimo taisyklėse, bet nieko naujai ar papildomai nesureglamentavusiu, o tik pakartojančiu Statybos įstatymo nuostatas, rodo tai, kad dalis ūkinės komercinės veiklos vykdytojų šių įstatymo reikalavimų nesilaikė ir nesulaukė už tai įstatymuose numatytų poveikio priemonių. Taigi Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžių institucijų išduodamas leidimas-higienos pasas tapo vieninteliu kliuviniu toliau vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus pažeidžiančią ūkinę komercinę veiklą”, – sako VVSPT direktorius Vytautas Bakasėnas.
Pasak visuomenės sveikatos specialistų, reikalavimas, kad ūkinė komercinė veikla būtų vykdoma tam tikros paskirties patalpose ne tik atitinka šiuo metu galiojančią teisinę bazę, bet ir yra pagrįstas visų pirma visuomenės sveikatos saugos interesais. Statinio naudojimas pagal paskirtį yra būtina veiklos saugos sąlyga, kadangi būtent statinio paskirtis (statinio viešajame registre nurodytas statinio naudojimo tikslas) liudija, kad statinys atitinka saugos ir jame planuojamos (atliekamos) veiklos (technologijos proceso) privalomus reikalavimus, nustatytus norminiuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose.
„Šiuo reikalavimu siekiama apsaugoti tiek ūkinės komercinės veiklos vykdytojus, tiek vartotojus, tiek gyvenamąją aplinką nuo ūkinės komercinės veiklos metu atsirandančios taršos, – tvirtina V. Bakasėnas. – VVSPT, Sveikatos apsaugos ministerija deda visas pastangas, kad verslui Lietuvoje būtų sudarytos kuo palankesnės sąlygos, tačiau mūsų svarbiausias prioritetas – užtikrinti saugią sveikatai aplinką. Tai bandoma padaryti įtraukus minėtą reikalavimą į Leidimų-higienos pasų išdavimo taisykles.”
Pastaruoju metu daugėja daugiafunkcių pastatų, kuriuose vykdoma įvairi ūkinė komercinė veikla, pvz., parduotuvės, grožio salonai, maitinimo įstaigos, pramogos, todėl galbūt ne visada yra tikslinga patalpų paskirtį taip smulkiai klasifikuoti. Atsižvelgdamos į tai, kad statinių paskirčių klasifikavimas yra Aplinkos ministerijos reguliavimo kompetencija, Sveikatos apsaugos ministerija ir jai pavaldžios institucijos pritaria verslo iniciatyvai peržiūrėti teisės aktus, nustatančius statinių ir patalpų naudojimo paskirčių klasifikavimą. Į šią diskusiją turėtų įsitraukti visų už statinių saugą atsakingų institucijų specialistai, gyventojų bei verslo atstovai.
Kontaktai žiniasklaidai:
Lina Biekštaitė,
Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos
vyr. specialistė (ryšiams su visuomene)
el. p. lina.biekstaite@vvspt.lt
tel. (8 5) 277 8036
