Biorythm

Legioneliozė tyko kiekvienų namų duše

Ši liga mūsų šalyje nusinešė jau antrą auką šiais metais: ji pasiglemžė 45-erių kauniečio gyvybę. Liepos viduryje nuo legioneliozės mirė 61-erių vilnietis.

Mirė trečią dieną

Dėl didelio karščiavimo ir įtariamo plaučių uždegimo paguldytam į Kauno 2-ąją klinikinę ligoninę vyrui po dienos buvo įtarta legioneliozė. Šią diagnozę patvirtino laboratoriniai klinikinės medžiagos tyrimai. Tačiau jau kitą dieną ligonis mirė. Kas ši mirtį sėjanti liga keistu pavadinimu?

„Tai ūminė infekcinė liga, kurią sukelia Legionella genties bakterijos, gyvenančios vandenyje. Būdingos dvi ligos formos – Legionierių liga, pasireiškianti plaučių uždegimu, ir Pontiako karštligė – savaime praeinanti, į gripą panaši liga”, – aiškina Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja Orina Ivanauskienė.

Centro specialistai atlieka epidemiologinį tyrimą aiškindamiesi, kaip galėjo mirtinai užsikrėsti 45-metis kaunietis. Bakterijomis užsikrečiama ne vandenį geriant ar jį vartojant maistui ruošti, bet įkvepiant su oru. Ir nuo sergančio žmogaus šia liga užsikrėsti negalima.

Vanduo, dumblas, rūdys

Mirtį sėjančios bakterijos gali tūnoti dušo galvutėje ar vandentiekio čiaupe. Užtenka jų nenuvalyti ir nenaudoti ilgiau, ir legioneliozės grėsmė gali tapti maksimali.

Gydytojai infektologai tvirtina, kad palankiausios sąlygos legionelėms plisti susidaro vandens telkiniuose, dumble, dirvoje, gamybinės ir visuomeninės paskirties objektų karšto ir šalto vandens apytakos sistemose, kurias nusėda rūdys. Palankiausia vandens temperatūra yra 20–45 laipsniai.

Negalima leisti vandeniui užsistovėti, privalu reguliariai valyti dušus, dušų galvutes ir vandens čiaupus, kad nesusikauptų nuosėdų.

Legionelioze susirgęs ir nuo šios ligos miręs vyras gyveno privačiame name. Šeima vandenį šildosi boileryje, naudoja kietąjį kurą. Kanalizacija vietinė.

„Po užsienio šalis žmogus nekeliavo, baseinuose nesilankė”, – ieškodama užsikrėtimo priežasčių svarsto gydytoja O.Ivanauskienė.

Bakterijos puola nusilpusiuosius

Dažniausiai legionelių randama oro kondicionieriuose, aušintuvuose, kompresorinėse, dušinėse, baseinuose, įvairioje medicinos aparatūroje. Grėsmė užsikrėsti šiomis bakterijomis kyla lankantis vandens parkuose, sporto klubuose, sanatorijose. Ne kartą susirgimų priežasčių ieškota būtent šiuose objektuose.

Vyresni žmonės yra jautresni šiai infekcijai nei jauni. Rūkymas, lėtinės plaučių ligos ir imunodeficito būklė yra reikšmingi rizikos susirgti legionelioze veiksniai.

Kaunietis, kurio gyvybę nusinešė legioneliozė, daug ir sunkiai dirbo. Galbūt jo imuninė sistema buvo nusilpusi?

„Didžiausia rizika užsikrėsti legionelioze kyla sergantiems lėtiniu obstrukciniu bronchitu, rūkantiems ir vyresnio amžiaus žmonėms, patyrusiems organų transplantaciją, onkologiniams ligoniams ir vartojantiesiems dideles gliukokortikoidų dozes”, – perspėja O.Ivanauskienė.

Kas yra legioneliozė?

Legionierių ligos inkubacinis periodas – 2–10 dienų. Pakyla aukšta temperatūra – iki 40 laipsnių, ligonį krečia šaltis, jis viduriuoja, vemia, gali sutrikti sąmonė, orientacija. Pasireiškia plaučių uždegimo požymiai: sausas kosulys, skrepliavimas su kraujo priemaišomis, sunkus kvėpavimas, krūtinės, raumenų, galvos skausmas. Suserga apie 5 proc. užsikrėtusiųjų. Mirtingumas siekia 15–60 proc.

Pontiako karštligės inkubacinis periodas trunka nuo kelių valandų iki kelių parų. Tai savaime praeinantis susirgimas, kuriam būdingas karščiavimas, raumenų ir galvos skausmai, sausas kosulys. Ligoniai pasveiksta negydomi per 25 dienas. Pneumonijos požymių nebūna.

Didžiausia rizikos zona:

• dušai ir čiaupai,

• šalto ir karšto vandens sistemos,

• mineralinio vandens ir sūkurinės vonios,

• turkiškos vonios ir saunos,

• aušinimo bokštai ir garų kondensatoriai,

• patalpose esantys fontanai,

• vandens valymo įrenginiai,

• deguonies tiekimo sistemos.


Diena.lt

TAIP PAT SKAITYKITE