Gudručio vaistinė

Ląstelių technologijos Nacionaliniame vėžio institute: vykdomas dendritinių ląstelių preparato klinikinis tyrimas

Vėžio institutas

Paciento imuninė ląstelė paimama, perdirbama ir suleidžiama atgal į žmogaus organizmą veikti – kovoti prieš vėžį. Regis, stebuklinė pasaka tampa realybe? „Imuninė sistema, atlikdama savo funkcijas, turėtų sunaikinti visas pakitusias ir pavojingas ląsteles mūsų organizme. Dažniausia taip ir padaro, tačiau vėžinės ląstelės yra atsiradę iš organizmo normalių ląstelių, imuninė sistema ne visada jas pastebi“, – sako imunologė prof. Vita Pašukonienė, NVI Imunologijos laboratorijos vedėja.

„Ląstelių terapija vėžio gydymui yra įvairių imuninių ląstelių naudojimas kovoje su vėžiu. Iš tiesų, tai yra procesas, kai organizmo imuninės ląstelės po tam tikrų manipuliacijų laboratorijoje – funkcinių ar genetinių –  suleidžiamos atgal į organizmą. Jos tada padeda kovoti su vėžiu. Sudėtingumas yra tas, kad imuninės ląstelės yra labai įvairios. Nuo ląstelės tipo priklauso, ką mes galime su ja padaryti, kad ji galėtų kovoti. Ne visas imunines ląsteles galime modifikuoti kovai su vėžiu. Dažniausiai naudojamos dendritinės ląstelės ir T-limfocitai, kurios ir natūraliai organizme dalyvauja sunaikinant pakitusias ląsteles“, – sako prof. V. Pašukonienė.

Kaip realybėje tai yra padaroma?

„Viskas prasideda klinikoje nuo kraujo paėmimo. Gydytojas ir slaugytoja atlieka procedūrą ir kraujas keliauja į laboratoriją. Ląstelių tipų kraujyje yra daug ir įvairių, todėl reikia jas kažkaip atrinkti. Parinkti tas, kurios mums iš tiesų reikalingos“, – sako  NVI Imunologijos laboratorijos  vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Jan Aleksander Krasko.

Atrinkimo technologijų yra daug – nuo paprastų, kurias atlikti gali kiekviena laboratorija,  iki sudėtingesnių, kai reikalinga speciali įranga. „Visa šita procedūra nuo pat pradžios, kai kraujas atkeliauja į laboratoriją, turi būti vykdoma specialiose sąlygose – švarioje laboratorijoje, įrengtoje pagal Geros gamybos praktikos taisykles. Kyla klausimas – koks mūsų tikslas, koks galutinis produktas? Kaip ląstelė turi atrodyti prieš ją suleidžiant į atgal žmogui? Procesas gali vystytis labai įvairiai.  Vienos ląstelės laboratorijoje gali išbūti tris dienas, kitos laikomos ir dvi savaites, kad pasiektų tą būklę, kuri reikalinga gydyti žmogų“, – aiškina dr. J. A. Krasko.

Mokslininkas sako, jog pabaigus visą procedūrą galutinis produktas paprastai užšaldomas. „Tai milijonai, milijardai ląstelių, priklausomai nuo terapijos rūšies. Kam jos šaldomos? Dėl to, kad galėtume porcijuoti terapiją, neleisti visų ląstelių iš karto – leidžiama kas dvi savaites, kas mėnesį. Todėl reikia turėti banką, iš kurio pagal poreikį atšildome ir duodame. Kita priežastis – ligonio saugumas, nes mes šaldome produktą ir laukiame įvairių testų atsakymų: ar produktas sterilus, ar nėra jame jokių bakterijų, kurios galėtų išsivystyti žmogaus organizme. Labai svarbus momentas – nepakenkti pacientui. Taip pat svarbūs funkciniai testai – tikriname ar tai, ką pagaminome, atliks savo funkciją. Ar bus suteikta pacientui nauda“, –  pasakoja mokslininkas imunologas.

NVI Imunologijos laboratorija yra pasiruošusi gaminti priešvėžinius dendritinių  ląstelių preparatus. Tai ląstelės, kurios iš tikrųjų specifiškai mobilizuoja paciento imuninę sistemą ir nukreipia ją kovoti prieš vėžį. Laboratorijoje kuriami ir nauji produktai. „Mes turime patirties su įvairiais solidiniais piktybiniais navikais – krūties karcinoma, melanoma, kiaušidžių bei plaučių vėžiu. Be to, pagal tam tikrą technologiją kuriame priešvėžinį preparatą – citokinais indukuotas ląsteles žudikes. Jos yra nespecifinės ir yra naudojamos kovai prieš minėtų lokalizacijų vėžį“, – sako dr. J. A. Krasko.

Prof. V. Pašukonienė pabrėžia, kad visos minėtos technologijos yra ištobulintos moksliniame lygmenyje. „Tam, kad pradėtume gamybą pacientų gydymui, trūksta vieno etapo. Mes esame mokslinė laboratorija, pacientų negydome, tačiau jau esame paruošę visas sąlygas gamybai, jei tokia bus reikalinga. NVI klinicistų bei mokslininkų iniciatyva vykdomas klinikinis tyrimas – kiaušidžių vėžio gydymas dendritinėmis ląstelėmis šalia standartinio chemoterapinio gydymo. Norėčiau paminėti, jog Lietuvoje dar neturime reglamentacijos, kaip ląstelių terapija turėtų būti skiriama. Šis klausimas labai aktualus, dabar yra svarstomas dokumentas dėl genetiškai modifikuotų ląstelių skyrimo pagal gydytojų konsiliumo sprendimą – kaip įvardyti paciento poreikį, kaip atrinkti pacientus, kokia tvarka šie preparatai turi būti skiriami?“, – vardija prof. V. Pašukonienė.

Pradėtas pirmasis Lietuvoje dendritinių ląstelių preparato klinikinis tyrimas 

Komentuodama pradėtą klinikinį tyrimą NVI Klinikinių tyrimų grupės vedėja gydytoja onkologė chemoterapeutė dr. Edita Baltruškevičienė neslepia pasitenkinimo. „Tai pirmasis autologinių dendritinių ląstelių preparato saugumą ir toleravimą vertinantis klinikinis tyrimas Lietuvoje skiriant šią imunoterapiją su karboplatinos ir paklitakselio deriniu III stadijos didelio piktybiškumo (G2-G3) kiaušidžių serozine karcinoma sergančioms pacientėms. Šis tyrimas yra pirmasis pačių tyrėjų Lietuvoje inicijuotas iš pacietų kraujo pagaminto preparato klinikinis tyrimas. Labai džiaugiamės pradėję šį tyrimą, nes iki šiol buvo daug kalbama apie šį metodą, pacientės suinteresuotos inovatyviu gydymu, modernia terapija“, – sako gydytoja onkologė chemoterapeutė.

Klinikinis tyrimas Nacionaliniame vėžio institute pradėtas praėjusiais metais ir truks iki 2027 m. Tai atsitiktinės atrankos, nekoduotas, kontroliuojamas I-II fazės klinikinis tyrimas. Kiekviena pacientė į tyrimą įtraukiama atsitiktinai nuosekliu principu, vertinant pagal įtraukimo ir neįtraukimo kriterijus.

„Pusei pacienčių, dalyvaujančių tyrime, skiriama standartinė pooperacinė chemoterapija ir derinama su imunoterapija autologinėmis dendritinių ląstelių preparato vakcinomis – tai vadinamoji tiriamoji grupė. Kontrolinė grupė pacienčių gauna standartinę pooperacinę chemoterapiją karboplatinos ir paklitakselio deriniu. Numatoma gydymo trukmė – 6-7 mėnesiai“, – išsamiai aiškina gydytoja onkologė chemoterapeutė.

Po gydymo dendritinių ląstelių preparatu pacientės bus stebimos penkerius metus  – aktyvus stebėjimas iki pirmo ligos progresavimo, o toliau – dėl bendro išgyvenamumo. Tai antriniai klinikinio tyrimo tikslai.

„Taip pat pagal europinius standartus bus vertinami gyvenimo kokybės pokyčiai taikant dendritinių ląstelių preparato terapiją. Bus siekiama identifikuoti imunologinius žymenis, kurių vertės arba dinamika būtų susiję su teigiamu atsaku į gydymą dendritinių ląstelių preparatu“, – sako dr. E. Baltruškevičienė.

Naujas tikslas –  CAR-T  ląstelių terapijos technologija

Pasak prof. V. Pašukonienės, dabar NVI imunologus domina CAR-T ląstelių terapijos technologija. „Tai gamyba genetiškai modifikuotų T-limfocitų, kurie jau tiesiogiai nukreipti prieš tam tikras vėžio ląsteles. Dendritinės ląstelės arba aktyvuoti limfocitai (tiek T limfocitai, tiek citokinais aktyvuoti kileriai) yra tik funkciškai pakeistų ląstelių preparatai. Jų gydomasis efektas vyksta per įvairius mechanizmus jau pačiame organizme, priklausomai nuo imuninės sistemos būklės, kurios visų parametrų šiandien įvertinti dar negalime. Todėl ir klinikinis efektyvumas kai kuriais atvejais nėra didelis. Tuo tarpu genetiškai modifikuoti limfocitai gali veikti tiesiogiai. Ši terapija, pasaulyje jau naudojama leukemijų gydymui, ateina ir į Lietuvą. Tačiau mus labiau domina ne kraujo vėžio, o solidinių navikų gydymo galimybės “, – sako prof. V. Pašukonienė.

Šiuo metu CAR-T ląstelių technologija Imunologijos laboratorijoje naudojama kaip mokymosi platforma. Tikslas – solidinius navikus naikinti citokinais indukuotų chimerinį antigenų receptorių turintys kileriai.

„Tai limfocitai, kurie jau pakeisti, modifikuoti ir kurie apsiginklavę specifiniais receptoriais, galinčiais atpažinti navikinę ląstelę. Mes šiuo metu įsisavinome technologiją gaminti nespecifiškai navikines ląsteles galinčius atpažinti  citokinais aktyvuotus kilerius, CIK-us. Kitas mūsų etapas – mes norime išmokyti juos ne tik nespecifiškai pamatyti navikines ląsteles, bet ir naikinti navikines ląsteles specifiškai, t.y. tikslingai. Taigi  norime jas genetiškai modifikuoti, sukurdami chimerinį antigeną turinčius kilerius , t.y. siekiame sujungti CAR-T ląstelių  ir CIK-ų technologijas“, – sako vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Olha Karaman, dėl karo Ukrainoje, tęsianti savo mokslinę veiklą Lietuvoje, Nacionaliniame vėžio institute.

Dr. O. Karaman tęsia pasakodama, kad kartu su amerikiečiais dirbs projekte, kuriame kurs šiuos genetiškai modifikuotus CIK-us, mokys juos dalyvauti specifiniame imuniniame atsake. „Projekte numatyta ir mano su kolegomis išvykos į Čikagos Lojolos universitetą, su kuriuo bendradarbiaujame. Mokysimės pas prof. Michael Nishimura, vieną iš garsiausių pritaikomosios imunoterapijos specialistų pasaulyje. Planuojame įvaldyti šią technologiją, atvežti ją į Lietuvą  ir į Ukrainą, padaryti prieinamą mūsų onkologiniams pacientams“, – neslepia ateities planų dr. O. Karaman.  

Geros gamybos praktikos laboratorijoje dirba patyrę specialistai

Ląstelinių preparatų kūrimui reikalingos ypatingos sąlygos – specialios validuotos patalpos, specifinė aparatūra, taip pat ir specialius mokymus bei praktikas praėję darbuotojai. Patirtis ir žinios įgyjamos  ne per vienerius metus. NVI Imunologijos laboratorijoje tokios sąlygos yra sukurtos, dirba du specialistai, turintys daugiau nei 4 metų patirtį terapinių ląstelių produktų gamyboje Geros gamybos praktikos sąlygomis.  

Doktorantė Eglė Žymantaitė  jaunesnioji mokslo darbuotoja, turi darbo su ląstelių terapijos produkto gamyba patirties privačioje laboratorijoje. „Gamindavome dendritinių ląstelių vakcinas, citokinais indukuotų ląstelių žudikių vakcinas, dirbome su kamieninėmis ląstelėmis. Labai svarbu įsisąmoninti Geros gamybos praktikos taisykles, nei akimirkai neužmiršti, jog dirbame aseptinėmis sąlygomis. Gamybos operatorius taip pat turi būti kvalifikuotas, o tas produktas, kurį gamini, turi būti sterilus – be abejo, vyksta ir jo tęstavimas. Kad darbuotojas galėtų profesionaliai ir savarankiškai dirbti, organizuojami specialūs kursai, apmokymai. Reikia žinoti, kaip įeiti į laboratorijos patalpas, kaip dirbti su krauju, gautu iš pacientų. Tas kraujas juk gali būti pavojingas tyrėjui. Prasmingu laikau savo darbą čia – NVI imunologai turi validuotas patalpas, kuriose galėtų būti vykdoma ląstelių terapijos produktų gamyba“, – teigia E. Žymantaitė.

„Ši jauna mokslininkė kartu su vyresniaisiais moksliniais kolegomis dr. J.A.Krasko bei dr.O. Karaman per artimiausius metus įsisavins naujas technologijas ir, labai tikimės, startuos su naujais produktais jau klinikiniuose tyrimuose, praplėsdami sėkmingam vėžio gydymui reikalingų vaistinių imunologinių preparatų sąrašą“, – sako prof. V. Pašukonienė.

TAIP PAT SKAITYKITE