Nauja ir palyginama informacija apie Europos Sąjungos gyventojų sveikatą yra būtina, siekiant gerinti jų sveikatą. Tikėtina, kad tokia informacija padėtų sumažinti sveikatos netolygumus, suteiktų galimybę racionaliai planuoti tikslines sveikatos stiprinimo programas ir pailginti sveiko gyvenimo trukmę.
Projekto „Europos bendrijos sveikatos rodikliai ir stebėsena” (ECHIM – angl. „European Community Health Indicators and Monitoring”) tikslas – įsivesti Europos bendrijos šalyse bendrus sveikatos rodiklius, kurie leistų palyginti atskirų šalių gyventojų sergamumą, ligotumą, mirtingumą bei sveikatos paslaugų kokybę.
Šių metų rugsėjo 6 dieną Berlyne, Roberto Kocho institute susitiko ECHIM grupės ekspertai bei nariai. Susitikimo tikslas – sudaryti tolimesnių veiksmų planą, kaip šie rodikliai gali būti įdiegti visose ES šalyse.
Siūloma rodiklių sistema apims sveikatą lemiančius veiksnius, simptomus, pagrindines lėtines ligas, nelaimingus atsitikimus, infekcines ligas, funkcinius apribojimus ir mirtingumą. Pagal juos bus galima lyginti gyventojų sveikatos būklę ir jai įtaką darančius veiksnius.
Pasak ECHIM ekspertų, reikia dar kelerių metų darbo, kad visi rodikliai būtų prieinami kiekvienos valstybės narės viduje ir ES lygmeniu.
„Būsima nauda yra akivaizdi. Šiandien daugeliui šalių neprieinama labai reikalinga informacija apie sveikatos situaciją. Neturint šios informacijos sunku nustatyti visuomenės sveikatos prioritetus, planuoti profilaktines priemones bei vertinti jų efektyvumą. Objektyvi ir patikima sveikatos informacija yra būtina sveikatos politikai formuoti ir sveikatos priežiūros sistemai racionaliai valdyti. O ši sistema padės operatyviau surasti visuomenės sveikatos problemas, galimas jų priežastis, numatyti galimus sprendimo būdus”, – kalbėjo doc. dr. Romualdas Gurevičius, Higienos instituto Sveikatos informacijos centro vadovas.
Mirtingumas yra vienas iš palyginamųjų rodiklių, kurį galima gauti Europos mastu. Per pastarąjį dešimtmetį europiečių vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės pailgėjimas matuojamas metais. Tačiau šis rodiklis skirtingose Europos šalyse didėja netolygiai: vidutinė tikėtina vyrų gyvenimo trukmė šiuo metu Europje yra 76,1 metų, o moterų – 82,2 metai. Be to, vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė 27 ES valstybėse narėse skiriasi iki 10,6 metų.
Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė labai priklauso nuo ligų, kurios gali būti valdomos intervencinėmis programomis. Pavyzdžiui, nuo 1970 metų Suomijoje 80 procentų sumažėjo mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų, nes buvo imtasi priemonių (rūkymo mažinimas, mitybos įpročių pagerinimas), kurios skirtos kontroliuoti padidėjusį cholesterolio kiekį bei kraujospūdį. Pritaikius tokias pat priemones Anglijoje ir Velse, mirtingumas nuo šių ligų 1981 – 2000 metais sumažėjo 54 proc.
ES valstybėse labai skiriasi ir kelių eismo įvykių bei mirtinų sužalojimų autoavarijose statistika. 2008 metų duomenimis, mirtingumas svyruoja nuo 4 žuvusiųjų transporto įvykiuose 100 000 gyventojų Olandijoje iki 15 – Lietuvoje. Daugelyje valstybių mirtingumas ir sužalojimų skaičius sumažėjo dėka nustatytos eismo politikos ir kitų efektyvių priemonių: kelių kokybės pagerinimas, nutiesti dviračių takai, priverstinis greičio ribojimas, privalomi saugos diržai bei vaikų saugos kėdutės.
Efektyvi sveikatos politika negali būti įgyvendinama, jei nėra žinoma gyventojų sveikatos būklė ir ją įtakojantys veiksniai. Kol kas Europos visuomenės sveikatos vaizdas, kuris leistų numatyti reikalingus sprendimus, profilaktines priemones bei priežiūrą senėjančiai Europos visuomenei, nėra pilnas.
Higienos instituto prie Sveikatos apsaugos miniterijos Sveikatos informacijos centras yra vienas iš penkių pagrindinių ECHIM projekto partnerių bei priklauso pagrindinei specialistų grupei kartu su Suomija, Airija, Švedija, Didžiąja Britanija, Čekija, Estija, Graikija, Italija, Slovėnija, Ispanija, Belgija, Vokietija ir Nyderlandais. Taip pat Lietuvos tyrėjų grupei yra priskirta grupė šalių (Bulgarija, Čekija, Estija, Latvija, Lenkija, Moldova, Rumunija, Slovakija bei Vengrija), kurioms vėliau bus demonstruojami gauti rezultatai, siekiant, kad kuo daugiau kitų šalių prisijungtų prie sukurtos rodiklių sistemos.
Daugiau informacijos:
Dr. Aušra Želvienė
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Epidemiologijos ir biostatistikos skyriaus vedėja
Tel. (8 5) 277 3302
El. paštas: ausra@lsic.lt
Dr. Aušra Želvienė
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Epidemiologijos ir biostatistikos skyriaus vedėja
Tel. (8 5) 277 3302
El. paštas: ausra@lsic.lt
