Kai pirmą kartą paaiškėjo, kad „išprotėjusių karvių liga” gali užsikrėsti ir žmonės, kai kurie mokslininkai prognozavo, kad dėl vadinamosios Creutzfeldto-Jacobo ligos gali mirti dešimtys tūkstančių žmonių.
Nuo to laiko praėjo jau dešimt metų, o mirusių dėl šios ligos žmonių skaičius nesikeičia – 160. Ar mums ir toliau reikėtų nerimauti, svarsto „The Guardian”.
Nusimatė ilga naktis. Įvairūs ligų ekspertai buvo sukviesti į skubų susirinkimą Londone. Visi turėjo mesti darbus bei konferencijas ir vykti aiškintis, ar pavojinga naujoji smegenų liga, nusinešusi 200 tūkst. karvių gyvybių. Prasidėjusi kaip ūkininkavimo problema vėliau galėjo tapti viena didžiausių šiuolaikinių krizių.
Kitą rytą mokslininkai paskelbė ataskaitą Didžiosios Britanijos premjerui. Joje pažymėta, kad karvių atžvilgiu negailestinga smegenų liga – kempinligė – kelia didžiulę grėsmę žmonių gyvybėms. Tuomet jau buvo užsikrėtę dešimt jaunų žmonių, žinota, kad dar keletas nuo jos jau mirė.
1996-ųjų kovo 20 d. paskelbtas pranešimas staigiai mušė jautienos kainas prekybos centruose. Daugeliui kilo nepasitenkinimas tuometine konservatorių sveikatos apsaugos politika. Anksčiau vyriausiasis patarėjas medicinos klausimais seras Donaldas Achesonas buvo pareiškęs, kad valgyti jautieną visiems yra saugu.
Ir nors šiandien Creutzfeldto-Jacobo ligos grėsmės kaip nebūta, vis tiek lieka daugybė neatsakytų klausimų. Neaišku, kaip atsirado ši liga, kaip ji iš tiesų plinta, ar šia liga žmogus gali užkrėsti kitus. Iki šiol jokios pažangos aiškinantis šiuos klausimus nepadaryta. Žinoma tik tai, kad atliekant autopsiją ir tiriant smegenis galima nustatyti, ar žmogus mirė nuo Creutzfeldto-Jacobo ligos.
Kai 1986-aisiais buvo aptikti pirmieji šios ligos atvejai, vengiant viešumo pradėtas tyrimas jos plitimo priežastims išaiškinti. Sužinota, kad liga labai išplitusi. Po metų 80 ūkių patvirtino keistos ligos atvejus, iki 1998-ųjų pradžios jau 223 ūkiuose buvo šia liga užsikrėtusių karvių. Susirgimų daugėjo milžinišku tempu.
Centrinės veterinarijos laboratorijos epidemiologas Johnas Wilesmithas įtarė, kad liga išsivystė dėl netinkamų galvijų šėrimo būdų. Anot jo, iš avių ir karvių liekanų gaminamas pašaras galvijams buvo pavojingas, nes karvėms galėjo perduoti avių ligą – kaitulį, kuris įtariamas kaip kempinligės sukėlėjas.
Valstybės pradėtas tyrimas parodė, kad kempinligė kelia didžiulę grėsmę žmonėms, todėl imtasi drastiškų priemonių. Uždrausta šerti karves ir avis minėtu iš pačių gyvulių atliekų gaminamu pašaru. Be to, įsakyti paskersti bet kurį gyvulį, turintį pirminių šios ligos požymių.
Apribojus šėrimą ir negailestingai naikinant visus užsikrėtusius galvijus 2000-aisiais pavyko nuslopinti kempinligės ir jos žmogiškosios formos – Creutzfeldto-Jacobo ligos – plitimą. Šiuo metu apie naujus atvejus nėra jokių žinių, tačiau tai nereiškia, kad grėsmė dingo.
Mokslininkai mano, kad artėja dar dvi Creutzfeldto-Jacobo ligos bangos. Genetiniai sergančiųjų tyrimai atskleidė, kad visi pacientai priklauso 40 proc. populiacijos, turinčios vadinamąją MM žmogaus priono proteino formą. Kai kempinligė užkrečia žmogų, būtent ši priono forma yra labiausiai linkusi modifikuoti ir sukelti Creutzfeldto-Jacobo ligą.
Vadinasi, ši pragaištinga liga gali keisti formą ir sėkmingai plisti toliau. Manoma, kad dėl tokių modifikacijų dvi artimiausios Creutzfeldto-Jacobo ligos bangos gali atkeliauti per artimiausius 10 ar 50 metų.
Jau dabar esama atvejų, kai ši liga buvo perduota žmogaus kitam žmogui. Tarp aukų yra moteris, kuri užsikrėtė perpylus kraują iš donoro, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, sirgo Creutzfeldto-Jacobo liga.
Kraujo perpylimas nėra vienintelė rizika. Prionų negalima sunaikinti kaitinimo procese, kai ruošiamas mėsos patiekalas iš galvijų, jų taip pat gali likti ant chirurginių instrumentų, nes yra atsparūs sterilizavimui. Tai reiškia, kad liga gali būti perduota operuojant užkrėstais instrumentais.
Iki šiol nėra supratimo, kiek žmonių gali būti Creutzfeldto-Jacobo ligos nešiotojai. Praėjusiais metais buvo ištirti 11 tūkst. pacientų organų iš praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pabaigos. Du apendiksai ir dar vienas organas buvo užkrėsti. Tai reiškia, kad bendroje populiacijoje nešiotojai gali būti tūkstančiai žmonių.
Artimiausiu metu Didžiojoje Britanijoje bus pradėti tyrimai siekiant rasti patikimesnių Creutzfeldto-Jacobo ligos nustatymo būdų. Taip tikimasi pagerinti ir pagreitinti ligos diagnozę. Tačiau kartu mokslininkai bijo, kad per artimiausius dešimt ar dvidešimt metų gali gerokai sumažėti iniciatyva tirti šią ligą. O kilus kempinligės ar Creutzfeldto-Jacobo ligos epidemijai būtų didelė sumaištis, ir pastangos sutramdyti ligos siautėjimą dėl informacijos trūkumo gali būti bergždžios.
