Kaip užsikrečiama gripu ir kuo jis pasireiškia?
Gripo virusas lengvai plinta su sergančio žmogaus seilių dalelėmis jam kosint, čiaudint ar net šnekant. Kambario temperatūros aplinkoje, į kurią nepakliūva saulės šviesa arba jos mažai, gripo virusai gali išgyventi iki 14 dienų. Gripas pasireiškia staiga iki 38–41 laipsnių pakilusia temperatūra, šaltkrėčiu, galvos, raumenų skausmu, sąnarių maudimu, bendru silpnumu. 2–3 dieną nuo ligos pradžios gali atsirasti sausas kosulys, sloga. Kūdikiai ir maži vaikai vemia, viduriuoja, nuo labai aukštai temperatūros gali atsirasti traukuliai.
Kokios būna gripo komplikacijos?
Gripas pats savaime yra sunki liga, bet pavojingiausios – jo komplikacijos – plaučių uždegimas, sinusitas, rečiau pasitaikančios – širdies raumens uždegimas (miokarditas), perikarditas, raumenų, smegenų uždegimas (miozitas). Vaikai dažniau serga vidurinės ausies uždegimu.Susirgus gripu paūmėja lėtinės ligos – bronchinė astma, cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos, inkstų nepakankamumas.
Ši liga kelia rimtą grėsmę kūdikiams, nėščioms moterims. Gripas pirmajame nėštumo trimestre gali pažeisti vaisiaus raidą. Taip pat pastebėtos dažnesnės komplikacijos ir 2–3 nėštumo trimestre.
Kaip apsisaugoti nuo gripo?
Patikimiausia ir efektyviausia apsauga nuo gripo – skiepai. Gripo vakcina yra saugi – jos sudėtyje yra suskaldytos viruso dalelės, kurios infekcijos sukelti negali. Jos tik labai retai sukelia nepageidaujamus reiškinius: kartais po skiepijimo gali atsirasti paraudimas dūrio vietoje, skausmingumas, patinimas, nedidelis karščiavimas, tačiau šie negalavimai išnyksta po kelių dienų.
Skiepytis reikėtų kiekvienam, besirūpinančiam savo sveikata. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) bei Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras ragina skiepytis kuo daugiau žmonių, o ypač rizikos grupių asmenis, kuriems yra didžiausia gripo sukeliamų komplikacijų rizika. Skiepyti galima vaikus nuo pusės metų amžiaus, nėščias ir maitinančias moteris, asmenis, sergančius lėtinėmis plaučių, širdies ir kraujagyslių, inkstų bei medžiagų apykaitos ligomis.
Skiepytis rekomenduojama taip pat ir tiems, kuriems nuolat tenka kontaktuoti su sergančiais gripu žmonėmis – sveikatos priežiūros įstaigų, prekybos centrų, maitinimo įstaigų darbuotojams, žmonėms, kuriems dažnai tenka naudotis viešojo transporto paslaugomis.
Gripo virusas nuolat mutuoja. PSO sukūrė gripo virusų stebėjimo sistemą. Kasmet, prieš gripo sezono pradžią, aktyviausi gripo virusai identifikuojami ir įtraukiami į vakcinos sudėtį, taip užtikrinant jos efektyvumą. Kadangi vakcinos sudėtis kasmet kinta, nuo gripo būtina skiepytis kasmet.
Kada reikėtų skiepytis nuo gripo?
Lietuvoje tinkamiausias laikas skiepytis – rugsėjo–gruodžio mėnesiai. Tačiau galima skiepytis ir vėliau, net ir prasidėjus gripo epidemijai. Tai turėtų padėti išvengti gripo komplikacijų.
Šiaurės pusrutulyje gripo epidemijos įprastai prasideda gruodžio ir baigiasi kovo–balandžio mėnesiais.
