Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, net 8–9 proc. moterų suserga krūties vėžiu, o nuo šios vėžio formos kasmet miršta beveik 400 tūkst. žmonių visame pasaulyje. Lietuvoje krūties vėžys – labiausiai tarp moterų paplitusi vėžio forma: kasmet nustatoma per 1300 naujų vėžio atvejų.
Penktadienį Lietuvos chemoterapeutų draugija jau antri metai suorganizavo biologinės terapijos konferenciją, kurioje Lietuvos ir užsienio šalių specialistai nagrinėja aktualiausias temas, susijusias su onkologija ir onkologinių ligų gydymu bei profilaktika. Šiais metais ypatingas dėmesys skiriamas krūties vėžio gydymo ir diagnostikos galimybėms.
Biologinė terapija valstybei atsieis 10,5 mln. litų per metus
Svarbiausia naujovė krūties vėžio gydymo srityje – biologinė terapija. Ši terapija plačiai taikoma vėžiui gydyti, bet anksčiau Lietuvoje nebuvo jokių galimybių taikyti šių brangių metodų. Dabar skiriant naujausius preparatus moterų mirtingumas nuo krūties vėžio sumažėja trečdaliu.
Pagrindiniai biologinės terapijos vaistai – Šveicarijoje pagamintas transtuzumabas, kurių kursas vienai pacientei kainuoja apie 50 tūkst. litų, veikia tik blogąsias ląsteles, nepažeisdami aplinkinių organų. Tai vadinamasis monokloninis antikūnas, kuris gali atpažinti ir prisijungti prie tam tikrų ląstelėse esančių medžiagų ir taip duoti signalą atitinkamoms imuninėms ląstelėms sunaikinti vėžio ląstelę.
Šis vaistas paprastai skiriamas antroje vėžio stadijoje, nes kol kas Lietuvoje dar nėra pakankamai duomenų, ar skiriamas pirmoje stadijoje jis turės pakankamai ekonominės naudos, t. y. atsipirks. Nors gali skambėti keistai, apie ekonominę vertę valstybė šioje vietoje galvoja, nes ankstyvas vėžio stadijas galima sėkmingai gydytis ir kitais būdais. Deja, naujasis preparatas itin brangus ir valstybei šiais metais atsiėjo 6 mln. litų. Tiek lėšų buvo skirta šiam preparatui kompensuoti.
Kitais metais kompensuojamam transtuzumabui numatyta skirti 10,5 mln. litų. Už tokią sumą bus galima apmokėti 160–180 moterų gydymo kursą, o iš viso šio vaisto kasmet reikėtų apie 250 moterų. Sveikatos apsaugos ministerijos sekretorius Haroldas Baubinas sako, kad toks nemenkas finansavimas yra didžiulis iššūkis valstybės finansams, bet tai nereiškia, kad bus sumažintas kitų kompensuojamųjų vaistų finansavimas: „Kol kas privalomo sveikatos draudimo fondo biudžetas didėja ir turime galimybę skirti vis daugiau lėšų, išlaidos ambulatoriniam gydymui viršys 600 mln.”
Profilaktika pigiau nei gydymas
Vis dėlto, anot H. Baubino, valstybė turi investuoti į tas sritis, kurios yra pačios efektyviausios: „Labai daug tikimės ieškodami kitų būdų, kaip mažinti technologijų įsigijimo kainas. Vienam gyventojui vaistam yra skiriama 7–10 kartų daugiau, nei gali skirti mūsų šalis, juk vaistų kainos tiek Prancūzijoje, tiek Lietuvoje yra vienodos.”
Chemoterapeutų draugijos pirmininkas Alvydas Česas sako, kad tikisi, jog brangūs vaistai medikų bus skiriami racionaliai, tiems žmonėms, kuriems tikrai galima padėti. Moterys atrenkamos pagal patologinę ekspertizę – jei progresuoja HER2 baltymas, esantis ant naviko.
Mokslų daktaras iš Didžiosios Britanijos Andrew Wardley sako, kad vėžio gydymas yra labai brangus visame pasaulyje ir vis dažniau sergama šia liga, todėl labai svarbi yra vėžio profilaktika: „Stengiamės padidinti profilaktikos reikšmę ypač tokiose srityse, kaip dietos ir svorio metimas.”
H. Baubinas pritaria, kad profilaktika yra kur kas linksmesnė dalis nei gydymas ir kur kas mažiau kainuoja. Vyresnėms moterims yra kompensuojamas mamografinis tyrimas, ketinama dar įsigyti mamografų ir aprūpinti ir atokesnes gydymo įstaigas. Moteris turėtų ir pati apsižiūrėti bei stebėti save ir nereikėtų nuvertinti šio profilaktikos būdo.
Kol kas rekomenduojama moterims kasmet profilaktiškai tikrintis ir pačioms apsižiūrėti, nes delsimas gali baigtis blogiausiai.
