Kristoforo klinika

Krizė gydymo įstaigose tapo praeitimi

Sveikatos apsaugos ministerijos klerkų pažadai permainingi. Tuo ne kartą įsitikinę gydymo įstaigų vadovai tapo atsargūs. Tokie jie išliko ir kalbėdami apie šių metų planus ir laukiančius darbus.

Vinsas Janušonis, Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas:

Praėjusius metus palydėjome santykinai neblogai. Prieš kelias dienas paaiškėjo, kad 14 mln. litų, kuriuos tikėjomės gauti Traumų centrui, atiteks Santariškių klinikoms. Tačiau pernai galutinai įdiegėme onkologiniams ligoniams skirtą spindulinį gydymą. Ligoninės kolektyvas dirba sėkmingai, neprireikė mažinti algų.

Kas laukia šiemet? Dabar planuoti – labai sudėtinga. Toliau dirbsime taip, kad pacientai džiaugtųsi mūsų darbu. Lauksime savo naujos valdžios – savivaldybės – rinkimų.

Romaldas Sakalauskas, Respublikinės Klaipėdos ligoninės vyriausiasis gydytojas:

Praėję metai buvo svajonių išsipildymo, geri, derlingi ir greitai bėgantys. Bet jie nebuvo išskirtiniai, nes laukė kruopštūs, apgalvoti, nuoseklūs darbai. Pernai prisijungėme Tuberkuliozės ligoninę, tačiau daugiau plėstis nebenorėtume. Dabar yra optimalaus dydžio ligoninė, kai galima užtikrinti paslaugų kokybę. Kaip vertinu Vaikų ligoninės prijungimą? Mes vaikų nenorime. Dabar madinga kuo ilgiau gyventi be vaikų.

Pernai pradėjome įgyvendinti 11 struktūrinių fondų remiamų projektų. Jie persikelia į šiuos metus. Tad laukia daug kruopštaus darbo. Šiemet turėtume sutvarkyti ligoninės Psichiatrijos filialus Bokštų ir Bangų gatvėse. Pastarajame bus nugriautos senosios tvoros, sutvarkyti pasivaikščiojimų takai, skverai. Psichikos ligonių gydymo sąlygos neturi skirtis nuo kitų pacientų. Tuberkuliozės filiale iš naujo pertvarkomas vienas skyrius, keičiami mikrobiologijos laboratorijos langai ir pan. Tad turime daug darbo.

Jonas Sąlyga, Klaipėdos jūrininkų ligoninės vyriausiasis gydytojas:

Pasitikę Naujuosius metus, žvelgdami į ateitį, galvojame apie paslaugų gerinimą pacientams, besigydantiems mūsų ligoninėje. Šiemet planuojame įsigyti naujos medicinos įrangos: atnaujinsime klinikinės laboratorijos, Radiologijos skyriaus, endoskopinę ir ultragarsinių tyrimų įrangą. Kraujagyslių chirurgams parūpinsime diagnostinės ir gydomosios įrangos. Iš ES struktūrinių fondų lėšų įsigysime priėmimo-skubiosios pagalbos bei dienos chirurgijos, ambulatorinės reabilitacijos, slaugos įrangos. Šiemet tęsime patalpų rekonstrukcijos ir remonto darbus pačioje ligoninėje bei jos departamentuose Palangoje ir Švėkšnoje.

Siekdami pagerinti sveikatos priežiūros kokybę, baigsime visus skyrius aprūpinti naujomis stacionarinėmis funkcinėmis lovomis. Džiaugiamės, kad į ligoninę planuoja atvykti keli nauji gydytojai, baigę rezidentūrą. Šiemet pradėsime teikti naujas šiuolaikines diagnostikos paslaugas. Ateityje turime nemažai ambicingų planų.

Klaudija Bobianskienė, Klaipėdos vaikų ligoninės vyriausioji gydytoja:

Praėję metai nebuvo blogi. Baigėme juos pelningai, be skolų. Gal metai kiek nervingi buvo kolektyvui dėl ligoninių tinklo pertvarkos. Bet buvę debesėliai išsisklaidė ir džiaugiamės, kad išlikome savarankiška ligoninė. Pernai baigėme Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus rekonstrukciją, pradėjome įgyvendinti Dienos chirurgijos ir paliatyvios pagalbos gerinimo projektą. Tad šiemet modernizuosime dienos chirurgijos operacinę. Savo lėšomis norėtume įsirengti katilinę. Įsigysime daug naujos medicinos aparatūros, stiprinsime kardiologinių, LOR ir ambulatorinių paslaugų grandį.

Aleksandras Slatvickis, Klaipėdos psichikos sveikatos centro vyriausiasis gydytojas:

Kiekviena įstaiga darbus turėtų planuoti pagal savo išgales ir veiklos apimtį. Tad didelių planų nekuriame, o ir nesinori apie juos garsiai kalbėti, kol trūksta konkretumo. Džiaugiamės, kad pastaruosius porą metų išgyvenome, neįklimpome į skolas, laiku gavome atlyginimus, nebuvo skriaudžiami mūsų klientai, o darbo nei padaugėjo, nei sumažėjo.

Svetlana Zamkovaja, Klaipėdos priklausomybės ligų centro vyriausioji gydytoja:

Gerai jau tai, kad pernai nesumažino įstaigos biudžeto. Dabar plėstis nėra galimybių – reikia išlaukti, kol galėsime įgyvendinti ankstesnius planus. Kasmet vykdome kokius nors projektus. Pernai vieną tokių pradėjome su Vaikų ligonine dėl nepilnamečių apsinuodijimo alkoholiu. Praėjusiais metais padaugėjo metadono programos dalyvių. Beveik visi jie yra socialiai drausti – tai didelis pasiekimas, patvirtinantis, jog šie žmonės kabinasi į gyvenimą. Tad tikimės, kad šiemet toliau išlaikysime antrąjį metadono išdavimo kabinetą. Pernai daugiau priklausomų nuo kvaišalų pacientų išvažiavo į reabilitacijos įstaigas.

Loreta Jankauskienė, Klaipėdos sveikatos priežiūros centro vyriausioji gydytoja:

Pernai baigėme „popierinį” Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus rekonstrukcijos etapą, tad pavasarį planuojame pradėti remonto darbus. Juos numatyta užbaigti iki šių metų spalio. Nors smulkūs remonto darbai, pagražinimai vyksta nuolat.

Nesiskundžiame pernykščiais metais – neturėjome didelių bėdų. Metų pabaigoje sugrąžino įkainių už suteiktas paslaugas skirtumą. Mums tai buvo didelė parama, nes galėjome kompensuoti padidėjusias išlaidas už komunalinius patarnavimus. Tad metus baigėme pelningai.

Rimvydas Juodviršis, Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausiasis gydytojas:

Praėjusių metų pradžioje manėme, kad laukia labai sunkūs metai. Bet susitvarkėme, išgyvenome. Metus baigėme be skolų.

2010-ųjų pabaigoje po poros metų darbo pagaliau patvirtinta nauja greitosios pagalbos finansavimo tvarka. Pats aktyviai prisidėjau prie jos kūrimo. Gal šiek tiek nukentėsime dėl naujosios tvarkos, bet pagaliau turėsime aiškią ir skaidrią tvarką – žinosime kiek ir už ką gauname. Prieš tai buvo netolygus pasiskirstymas: vienoje apskrityje už pacientui suteiktą pagalbą mokėdavo 29, o kitoje – 57 litus. Dabar šios sumos turėtų susilyginti.

Šiemet taip pat tikimės glaudesnio bendradarbiavimo su Bendrosios pagalbos centru 112. Jis priklauso Vidaus reikalų ministerijai, o mes – Sveikatos apsaugos, tad dėl skirtingo pavaldumo susidarydavo takoskyra, kurią tikimės įveikti pacientų labui.

Alfridas Bumblys, Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktorius:

Praėjusių metų pabaigoje finansinė gydymo įstaigų padėtis ryškiai pagerėjo. Metų pradžioje buvome priversti beveik 10 proc. joms sumažinti balo įkainį už suteiktas paslaugas. Vėliau įkainis vėl buvo padidintas, tad visos gydymo įstaigos metus baigė pelningai. Tikimės, kad krizė iš medicinos srities pasitraukė ir situacija išliks tokia pat gera kaip praėjusiųjų pabaigoje.

Klaipėdos gydymo įstaigoms skirti pinigai:

2009 m. 2010 m. pradžia

Klaipėdos universitetinė ligoninė 74 mln. 341 260 Lt 74 mln. 664 117 Lt

Klaipėdos jūrininkų ligoninė 46 mln. 888 674 Lt 51 mln. 224 375 Lt

Respublikinė Klaipėdos ligoninė 44 mln. 558 045 Lt 48 mln. 182 403 Lt

Klaipėdos vaikų ligoninė 19 mln. 061 937 Lt 18 mln. 456 926 Lt

Sveikatos priežiūros centras 2 mln. 785 637 Lt 2 mln. 900 812 Lt

Jūrininkų sveikatos priežiūros centras 981 908 Lt 1mln.171 907 Lt

Klaipėdos teritorinei ligonių kasai iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo skirti pinigai:

2009 m. 2010 m. pabaiga

Asmens sveikatos

priežiūros paslaugoms 444 mln. 662 100 Lt 436 mln. 514 849 Lt

Medicininės reabilitacijos

ir sanatorinio gydymo paslaugoms 19 mln. 941 000 Lt 19 mln. 894 668Lt

Sveikatos programoms finansuoti 13 mln. 063 200 Lt 13 mln. 504 807 Lt


Diena.lt

TAIP PAT SKAITYKITE