Nepaisant to, kad mitybos specialistai vis dažniau pakritikuoja bulves, ši daržovė mums vis dar yra tarsi „antroji duona”. Be to, saikingai vartojama, ji yra ir vertingų medžiagų šaltinis, o kai kuriais atvejais gali būti naudojama kaip vaistinis augalas.
Tabako ir bulvių „tėvas”
Bulvės kaip kultūrinis augalas pradėtos auginti Pietų Amerikoje dar prieš 15 tūkst. metų. Europoje jos nebuvo žinomos iki pat XV amžiaus pabaigos. Tik 1492 metais Kristupas Kolumbas mus „supažindino” ir su žudančiu tabaku, ir su neįprastais „egzotinės” daržovės šakniagumbiais.
Per labai trumpą laiką bulvės paplito po visą pasaulį. Šiandien jos auginamos 130 šalių, be to, laikomos penktu pagal svarbą žmogaus maisto šaltiniu.
Sveikatos šaltinis
Bulvės ne be reikalo buvo pavadintos „antrąja duona” – šios daržovės sudėtyje yra visų būtinų organizmui maistinių medžiagų ir vitaminų. Šiandien išvesta daugybė bulvių rūšių, todėl šakniagumbių sudėtis skiriasi. Tačiau apie 75-80 proc. šviežio gumbo sudaro vanduo. „Sausos medžiagos” pagrindas – krakmolas. Jo bulvėse randama apie 18 proc.
Bulvės žmogui pirmiausia naudingos tuo, kad jose yra apie 18 proc. angliavandenių ir 2 proc. baltymų. Be to, bulvės turtingos vitaminų B2, B6, B9, PP, K, E, bet pirmiausia – tai vitamino C šaltinis. Suvalgęs 200 g bulvių, žmogus gauna pusę kasdienės šio vitamino normos. Taip pat ši daržovė yra geras įvairių mineralų (pirmiausia kalio, fosforo, kalcio, geležies, magnio), organinių rūgščių ir karotino – pigmento, kuris aprūpina organizmą vitaminu A, – šaltinis.
Virkite, o ne kepkite
100 gramų bulvių per dieną visiškai pakanka normaliai visavertei mitybai, bet ne visi jų gaminimo būdai naudingi, o kai kurie netgi kenksmingi, pavyzdžiui, keptos bulvės. Tokiu būdu apdorotas gumbas praranda daugiausia naudingų medžiagų, be to, kepimo metu kaupiasi kancerogeninės medžiagos – pirmiausia akrilamidas.
Tad bulves geriausia virti, pageidautina garuose, be to, su lupenomis. Esmė ta, kad šių daržovių odelėje yra labai daug naudingų medžiagų, taip pat fermentų, padedančių organizmui pasisavinti krakmolą. Blogiausiu atveju bulvių odelę lupkite kuo ploniau.
Kuo trumpiau jūs virsite bulves, tuo daugiau naudingų medžiagų jose išliks. Todėl dėti virti šias daržoves reikia į nedidelį jau užvirusio vandens kiekį. O šaltame vandenyje nuluptų bulvių išvis negalima laikyti (kaip daugelis mėgsta daryti).
Bulvės kaip vaistai
Apie gydomąsias bulvių savybes žmonės žinojo jau seniai. Bulvėmis buvo gydomos kvėpavimo ir virškinimo organų ligos, tuberkuliozė, iš bulvių buvo daromos netgi žvakutės hemorojui gydyti.
Vienas iš žinomiausių faktų apie bulvių gydomąsias savybes yra tas, kad europiečiai jomis išsigydė skorbutą. Galima sakyti, kad visuotinis šio šakniavaisio paplitimas padėjo prikelti ištisus miestus. Žinoma, mokslo pasiekimai padėjo ištyrinėti šį augalą dar labiau.
Žinomiausias gydymo bulvėmis būdas yra jų sulčių vartojimas. Kadangi bulvių sulčių sudėtyje yra daugybė naudingų elementų, jos gydo įvairias ligas. Šviežios nevirtų bulvių sultys, vartojamos prieš valgį, gydo skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opą, gastritą, padeda graužiant rėmeniui arba sukietėjus viduriams. Be to, bulvių sultys – tai puiki organizmą stiprinanti priemonė, gydanti nervinius sutrikimus. Sultyse esančios kalio druskos yra geras vaistas, šalinantis iš organizmo šlakus. Kalis normalizuoja širdies raumens funkcionavimą, todėl bulvės yra puikus vaistas širdies ir kraujagyslių sistemos ligoms gydyti. Daugeliui pagyvenusių žmonių bulvių vartoti tiesiog būtina.
Ši daržovė yra puiki gydomoji priemonė nuo medžiagų apykaitos sutrikimų. Esmė ta, kad, skirtingai nei kiti baltymų turintys ir padedantys kauptis rūgštims organizme produktai (pavyzdžiui, mėsa), bulvės turi pakankamai šarmų, kad neutralizuotų padidėjusį rūgštingumą, kuris pirmiausia sukelia ankstyvą organizmo senėjimą.
Bulvės taip pat padeda gydyti kvėpavimo takų ligas – turbūt daugelis vaikystėje peršalę kvėpavo virš puodo su ką tik išvirtomis bulvėmis.
Senovėje bulvėmis buvo gydomi net nudegimai ir nušalimai: prie pažeistos vietos buvo dedami bulvių tarkių „paplotėliai”. Taip pat bulvių tarkiais galima gydyti įvairias odos ligas.
Ir naudingos, ir pavojingos
Reikia žinoti, kad ne visi bulvių gumbai naudingi žmogaus organizmui. Reikalas tas, kad, be daugybės naudingų medžiagų, šiose daržovėse yra ir žmogui mirtinai pavojingos medžiagos – toksinio glikoalkaloido solanino. 0,2 g šios medžiagos daugeliui žmonių yra mirtina dozė, bet paprastai bulvėje šių nuodų būna žymiai mažiau, todėl sveikatai jie neturi jokio poveikio. Tačiau reikėtų vengti vartoti pažaliavusių ar sudygusių gumbų – juose solanino yra daugiau. Tad senų peržiemojusių bulvių maistui vartoti nerekomenduojama. Mirtino pavojaus, žinoma, nėra, bet galvos skausmų, mieguistumo ir ligotos būsenos neišvengsite. Ypač pavojinga tokias bulves vartoti nėščioms moterims – padidėja persileidimo grėsmė.
Tačiau net ir visai geromis bulvėmis negalima piktnaudžiauti – bent jau nuolat valgyti nuluptas ir be morkų, petražolių, krapų arba salierų. Jau minėjome, kad po gumbo odele yra įvairių fermentų, kurie padeda skaidyti krakmolą. Tokie pat fermentai naudojami organizmui virškinant bulves, tik šiuo atveju jų gaunama iš specialių atsargų kraujyje. O štai vartojant daržovių ir žalumynų, krakmolas pasisavinamas daug prasčiau. Bet kuriuo atveju bulvių patiekalus reikia kaitalioti su kokiu nors kitokiu augaliniu maistu.
Bulvės už daugelį kitų daržovių kaloringesnės kelis kartus. 1 kg bulvių turi 800–1000 kcal, todėl neverta piktnaudžiauti šiomis daržovėmis tiems, kurie rūpinasi savo figūra. Tačiau, nepaisant to, galima rasti nemažai dietų, kurių pagrindinis produktas yra bulvės. Daugelis iš jų labai paprastos: tereikia kelias dienas nedideliais kiekiais valgyti virtų bulvių su žalumynais. Dietos veikia efektyviai, o tai dar kartą patvirtina, kad viskas gerai, kas saikinga.
