Baltymų kiekio kraujyje nustatymas gali patikimai informuoti apie riebalų sluoksnio, gaubiančio žmogaus vidaus organus, storį, praneša BBC. JAV bei Vokietijos mokslininkų teigimu, vidaus organus gaubiančio riebalų sluoksnio storis leidžia įvertinti širdies veiklos sutrikimų bei II-ojo tipo diabeto riziką.
Naujausių tyrimų duomenimis, pacientų, kurių vidaus organus gaubia storas riebalų sluoksnis, kraujyje esti gerokai daugiau specifinio proteino nei kraujyje tų, kurių riebalai didžiąja dalimi buvo susikaupę po oda. Išsamus pastarąsias išvadas leidusio pateikti tyrimo aprašymas prieš keletą dienų pasirodė žurnale „Cell Metabolism”.
Jungtinė Harvardo (JAV) bei Leipcigo (Vokietija) mokslininkų grupė į tyrimą įtraukė 196 žmones. Paaiškėjo, jog asmenų, kurių vidaus organus gaubė riebalų „apvalkalas”, baltymą RBP4 gaminantis genas buvo iki 60-ies kartų aktyvesnis nei liesų žmonių ir iki 5-ų kartų aktyvesnis nei storulių, kurių riebalai kaupėsi tiesiog po oda.
Tyrimo autorių nuomone, RBP4 kiekio kraujyje matavimas gali būti panaudotas organus gaubiančio riebalų sluoksnio sąlygojamų lėtinių susirgimų nustatymui jų pradinėje stadijoje, kuomet dauguma gydymo būdų dar būna efektyvūs. Anot jų, taikant priemones baltymų kiekiui kraujyje mažinti, taip pat bus padidinta tikimybė įveikti vėlesnes panašių susirgimų stadijas.
Jau anksčiau, eksperimentuojant su pelėmis, buvo įrodyta, kad, dirbtiniu būdu sumažinus RBP4 baltymo koncentraciją kraujyje, II-ojo tipo diabeto paveiktas organizmas efektyviau panaudoja insuliną. Iki šio tyrimo, vienintele RBP4 funkcija buvo laikomas vitamino A pernešimas.
Įvairių diabeto pobūdžio susirgimų specialistas daktaras Ianas Frame‘as sako, jog tyrimas buvo išties įdomus, tačiau, anot jo, prireikė nepaprastai daug laiko ir pastangų pasiekti išvadoms, kurios buvo paskelbtos.
Iki šiol vyrai, kurių liemens apimtis viršydavo 94 cm, bei moterys, turinčios platesnę nei 80 cm apimties taliją, būdavo įspėjami apie padidėjusią širdies ligų bei diabeto riziką. Iš Pietų Azijos regiono kilusiems vyrams 89 cm viršijanti liemens apimtis jau vadinta rizikinga. Dėl šių priežasčių nutukusiems pacientams būdavo patariama mesti svorį, daug laiko leisti gryname ore ir reguliariai užsiimti aktyvia veikla.
