Venoruton spray purškalas kojoms

Kraujo donorystės įstaigos: kova dėl kraujo už 38 mln. litų

38 mln. litų per metus – dėl šios sumos tarp dviejų kraujo donorystės įstaigų verdantis karas įgauna pagreitį. Sustabdyti konkursai. Tyrimai dėl kraujo kokybės. Prokuratūra. Klausimas – ar donorų kraujas išties saugus?

Susikibo konkurentai

Didžiąją pyrago dalį per gydymo įstaigų konkursus perkart donorų kraują atsiriekia dvi įstaigos – UAB „Kraujo donorystės centras”, veikiantis Kaune, ir viešoji įstaiga Nacionalinis kraujo centras, įsteigtas Vilniuje. Dalybos dėl 38 mln. litų kasmet vyksta gydymo įstaigoms skelbiant konkursus.

Per mažas hemoglobino kiekis kraujyje. Tokia išvada buvo priimta Sveikatos apsaugos ministerijai surengus kraujo komponentų, kuriuos Nacionalinis kraujo centras pateikė Vilniaus universitetinei ligoninei, tyrimą. Jį inicijavo Seimo Antikorupcijos komitetas.

„Vertinu šią situaciją kaip išpuolį, kuriuo bandoma diskredituoti mūsų veiklą”, – aiškina Nacionalinio kraujo centro direktorius Vytenis Kalibatas.

Įtaria klastojimą

Praėjusią savaitę V.Kalibatas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl galimo tyrimų rezultatų klastojimo Vilniaus universitetinėje ligoninėje. Kaip teigiama pareiškime, Nacionaliniame kraujo centre paruošti ligoninėje laikyti kraujo komponentai galbūt buvo sufalsifikuoti.

„Sprendimą kreiptis į prokuratūrą priėmėme po to, kai mūsų centro atstovui, kuris dalyvavo SAM organizuotame kraujo komponentų kokybės tyrime, kilo įtarimų, kad kraujo komponentų vienetai, kuriuose buvo nustatytas neatitinkantis reikalavimų hemoglobino lygmuo, yra su galimais išorinio paveikimo požymiais. Jie akivaizdžiai skyrėsi nuo tų Nacionaliniame kraujo centre paruoštų komponentų, kuriuose buvo nustatytas tinkamas hemoglobino lygmuo”, – įsitikinęs V.Kalibatas.

Reikalauja skubių veiksmų

Po šio tyrimo Nacionalinis kraujo centras bylinėjasi su ligonine dėl kraujo komponentų viešojo pirkimo konkurso rezultatų. Ligoninė pašalino iš konkurso Nacionalinį kraujo centrą kaip pateikusį kraujo komponentus, neatitinkančius hemoglobino kiekio reikalavimų, o kauniečių bendrovę „Kraujo donorystės centras” paskelbė laimėtoja ir sudarė su ja sutartį. Vilniaus apygardos teismo priimtas sprendimas įpareigojo pripažinti šią sutartį negaliojančia.

Pasak V.Kalibato, skubių prokuratūros veiksmų prašoma imtis siekiant išaiškinti tikrąją padėtį.

„Reikia patraukti atsakomybėn asmenis, griaunančius žmonių pasitikėjimą Nacionaliniu kraujo centru, galimai tam, kad Kraujo donorystės centras susigrąžintų prarastas pozicijas tiekiant kraujo komponentus”, – aiškino Nacionalinio kraujo centro vadovas.

Nevienkartinis tyrimas

Į viešumą iškilusį skandalą Kaune veikiančio „Kraujo donorystės centro” vadovas Artūras Venslauskas taip pat netiesiogiai sieja su konkurencine dviejų įstaigų kova.

Pasak A.Venslausko, Vilniaus universitetinė ligoninė donorų kraują tikrina jau nuo praėjusių metų. Sveikatos apsaugos ministro įsakymas patikrinti kraują, jo žiniomis, buvo pasirašytas tik šių metų kovą.

„Ankstesni tyrimai buvo atliekami ne ministerijos sudarytos komisijos, o ligoninės, kurioje ir buvo pastebėta neatitikimų. Yra šimtai tų lapų pridaryta. Viskas atiduota prokuratūrai”, – aiškino A.Venslauskas. Jis daro prielaidą, kad standartų neatitinkantys kraujo komponentai iš Nacionalinio kraujo centro buvo tikrinti kelis kartus.

Mįslingos užuominos

Ar visus tuos kartus mažesni, nei reikalaujama, hemoglobino kiekiai buvo sufalsifikuoti?

„Paprastai, perpilant kraują, ligonio būklė pagerėja jau po vieno maišelio, o supylus Nacionalinio kraujo centro kraujo ir du, ir tris maišelius, niekas nesikeičia – tai įtariama, kad nepakankamas hemoglobino kiekis šiuo atveju. Kuo toliau tyrė tą pusę metų, tuo labiau pamatė, kad ne 10 ar 15 proc. nukrypimas, bet visur per pusę. Todėl kilo įtarimas, kad daroma ne taip, kaip priklauso”, – pasakojo A.Venslauskas.

Jis daro prielaidą, kad Nacionalinis kraujo centras iš donoro kraują ima su normaliu hemoglobino kiekiu, tačiau paskui hemoglobino sumažėja.

„Sunku pasakyti, kokie procesai atliekami. Per tyrimą paaiškėjo, kad kraujo komponentuose yra tik pusė normos hemoglobino. Reikiamas kiekis lyg būtų papildytas kažkuo, tačiau tyrimų nedarėme – neturime galimybių, todėl nežinau, kuo papildyta”, – apie konkurentų galbūt daromas gudrybes kalbėjo Kaune veikiančios donorystės įstaigos vadovas.

Lobsta iš kraujo?

„Kraujo donorystės centro” steigėja – Sveikatos apsaugos ministerija, tačiau įstaiga veikia kaip uždaroji akcinė bendrovė, o 51 proc. akcijų valdo A.Venslauskas.

Redakcijos šaltiniai tikina, kad jis, tapęs vadovu, netrukus įsigijo prabangų kelių šimtų tūkstančių litų vertės automobilį „Audi A7”, o, tų pačių šaltinių teigimu, kraujo rinkoje konkuruojančio Nacionalinio kraujo centro vadovas turi asmeninį vairuotoją.

Norėdamas įrodyti, kad krauju turtai tikrai nesrūva, A.Venslauskas tikino, kad „Audi” jis pirko išperkamosios nuomos būdu: „Mano brangaus automobilio mėnesinė įmoka yra 30 proc. mažesnė negu Nacionalinio kraujo centro vadovo vairuotojo mėnesio atlyginimas”, – griežtai nukirto A.Venslauskas.

Jis stebėjosi, kodėl viešosios įstaigos vadovas kaip koks ministras turi privilegiją turėti asmeninį vairuotoją.

„Aš taip pat galiu nusipirkti zaporožietį ir samdyti vairuotoją. Tačiau gal verčiau pirkti automobilį, kuris sunaudoja mažiau degalų, ir jį pačiam vairuoti?” – klausė pašnekovas.

„Man neišmokėti dividendai”

A.Venslauskas skaičiuoja, kad už vieną eritrocitų masės maišelį iš Ligonių kasų gaunamų 290 litų pakanka tik darbų sąnaudoms padengti. Kitaip tariant, už adatas, spiritą, vatą, mediko darbą su donoru sumokama 290 litų, be to, iš šios sumos reikia sumokėti ir donorams, kurie nenori už dyką dalyti kraujo.

„Pelno iš to nėra, – į klausimą apie finansinę padėtį atsako A.Venslauskas. – Per visą laiką man kaip akcininkui nė karto nebuvo išmokėti dividendai.”

Šaltinių pragyventi ieškoma kitur. Ieškoma ir randama. Dar prieš metus kraujo donorystės įstaigos lietuvių kraujo plazmą parduodavo užsienio bendrovėms.

„Tai visai nesusiję su mūsų valstybės finansavimu. Tiesiog užsienio farmacijos bendrovės skelbia konkursus, kur tuo metu reikalinga plazma, ten ir išvežame”, – pasakojo „Kraujo donorystės centro” vadovas.

Metus plazma iš Kauno niekur nekeliauja, nes, pasak A.Venslausko, perkančioji įmonė tvarko naujus sertifikatus. „Laukiam, gyvenam iš to paties”, – trumpai atkirto bendrovės direktorius.

Neigia, kad ima iš neblaivių

Per dieną Kraujo donorystės centre apsilanko apie 100 donorų, už pinigus arba iš humaniškų paskatų duodantys kraujo.

Donorystės įstaigos nuolat siunčia pagalbos prašymus elektroniniu paštu, skelbia pavojaus signalus savo interneto svetainėje.
Kraujo gauti siekiama įvairiais būdais. „Darbuotojas, neįleidęs į patalpas girto piliečio, buvo išbartas vadovo, kodėl šis išvarė potencialų kraujo davėją”, – pasakojo redakcijos šaltinis.

„Praktiškai neįmanoma, kad imtume kraują iš neblaivių. Nėra donorų trūkumo, kad iš neblaivių asmenų būtų imamas kraujas. Nežinau, ar įstatyme yra nurodyta, kad negalima neblaiviam duoti kraujo. Tačiau galite pabandyti prasiskalavę burną alkoholiu ateiti pas mus”, – eksperimentą pasiūlė A.Venslauskas.

——————————————————————————–

Kraujo donorystės įstaigos:

UAB „Kraujo donorystės centras”

VšĮ Nacionalinis kraujo centras

Santariškių klinikos

Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė

Rudenį Kauno klinikose bus atidarytas donorystės centras

——————————————————————————–

Komentaras:

——————————————————————————–

Vytautas Šveikauskas

——————————————————————————–

Sveikatos apsaugos ministerijos Korupcijos prevencijos skyriaus vedėjas, komisijos kraujo donorystės įstaigose paruoštų kraujo komponentų kokybės kontrolės hemoglobino tyrimams organizuoti ir juos stebėti pirmininkas:

Sveikatos apsaugos ministro įsakymu buvo sudaryta komisija, kurios sudėtyje buvo ministerijos atstovai, Valstybinio medicininio audito atstovas ir Seimo narė A.Bilotaitė. Kraujo komponentų tyrimas buvo organizuotas VU ligoninės Santariškių klinikos bazėje – Laboratorinės diagnostikos centre.

Kiekvienas Kraujo donorystės įstaigos (KDĮ) atstovas pateikė tiriamą medžiagą (kraujo komponentus), komisija fiksavo kraujo komponentų duomenis, o išėjus KDĮ atstovui, registratūra suteikdavo mėginiui registracijos kodus, kuriuos žinojo tik komisija.

Pateiktų mėginių tyrimas dėl hemoglobino kiekio kraujo komponentų vienetuose buvo atliekamas Laboratorinės diagnostikos laboratorijoje. Kiekvienas mėginys buvo tiriamas du kartus. Hemoglobino kiekis buvo nustatomas specialiu aparatu. Laboratorinis tyrimas buvo atliekamas dalyvaujant komisijai ir visų KDĮ atstovams.

Tyrimas buvo objektyvus, nes vienodai buvo tiriama visų KDĮ pristatyta medžiaga (kraujo komponentai).

——————————————————————————–

Komentaras:

——————————————————————————–

Andrius Macas

——————————————————————————–

Kauno klinikų Anesteziologijos klinikos Centrinio anesteziologijos skyriaus vedėjas

Per mažas hemoglobino kiekis nėra žalingas, bet pacientui gali tekti kraują perpilti pakartotinai. Nors ne visais atvejais. Gydytojas privalo stebėti paciento būklę ir tirti, kaip pasikeitė hemoglobino kiekis po kraujo perpylimo. Eritrocitų masės pakelyje hemoglobino kiekis gali svyruoti, tačiau medikui svarbiausia, kokia bus būklė po perpylimo. Jeigu kalbėtume apie donorus, 130 kg ir 50 kg sveriančio žmogaus kraujyje bus skirtingas kiekis hemoglobino. Tą patį svorį turinčių žmonių kraujo rodikliai po perpylimo irgi gali rodyti skirtingą hemoglobino kiekį. Suprantu, kad vyksta diskusija tarp donorystės įstaigų, metams bėgant tai vienas, tai kitas ėjimą padaro, tačiau grėsmė ne čia. Svarbiausia, kad donorų kraujas būtų saugus: hepatitai, ŽIV infekcija – plisti šioms ligoms reikia užkirsti kelią.


Diena.lt

TAIP PAT SKAITYKITE