Arterinė hipertenzija (padidėjusio kraujospūdžio liga) ne veltui vadinama viena skaudžiausių amžiaus rykščių. Gydytojams nerimą kelia pastaruoju metu vis dažniau padidėjusio kraujospūdžio liga diagnozuojama jauniems žmonėms, net paaugliams ir vaikams.
Padidėjusio kraujospūdžio liga jau tampa kone socialine problema – laiku jos nediagnozavus ir negydant žmonės tampa neįgalūs arba miršta nuo insulto, infarkto ar kitų šios ligos sukeltų komplikacijų. Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos yra pagrindinė Lietuvos gyventojų mirties priežastis.
Kaip „Sveikatai ir grožiui” teigė Vilniaus visuomenės sveikatos centro informacijos organizatorė Roma Daškevičienė, naujausi tyrimai rodo, kad daugiau nei 50 procentų Lietuvos gyventojų diagnozuota arterinė hipertenzija. Dažniausiai spaudimas ima didėti apie 30uosius gyvenimo metus. Tačiau į šią problemą reikia atkreipti dėmesį tiek dvidešimtmečiui, tiek 50 metų sulaukusiam žmogui. Žinoma, kuo vyresnis žmogus, tuo didesnė tikimybė, kad kraujospūdis padidės.
Skaudu, kad padidėjęs kraujospūdis diagnozuojamas ir vaikams. Net 7 procentai vaikų serga pirmine arterine hipertenzija. Ligą diagnozuoti nelengva, nes pradiniai jos požymiai neryškūs. Hipertenziją galima įtarti, jei pakartotinai matuojant kraujospūdį jis yra padidėjęs.
Štai rizikos faktoriai, sukeliantys padidėjusio kraujospūdžio ligą: antsvoris, fizinio aktyvumo stoka, netinkama mityba, stresas, paveldimumas.
Susirgus arterine hipertenzija iš pradžių prasta žmogaus savijauta. Tačiau organizmas gali pamažu prisitaikyti, ir žmogus neblogai jausis net esant padidėjusiam kraujospūdžiui. Todėl manoma, kad ligos gydyti nereikia. „Tai yra labai blogai. Vaistus būtina vartoti kiekvieną dieną ir taip bandyti užbėgti už akių ligos komplikacijoms”, pabrėžė Daškevičienė.
