Panevėžio visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad atėjus pavasariui ir pradėjus tirpti sniegui būtina susirūpinti savo šulinių priežiūra, maksimaliai apsaugoti šulinius nuo polaidžio vandens, jei reikia – ir išvalyti juos. Rekomenduojama gerti šulinio vandenį tik įsitikinus, kad jis nėra užterštas cheminėmis medžiagomis ir mikroorganizmais.
Centras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 250 „Dėl apsinuodijimų nitritais, nitratais diagnostikos ir profilaktikos” (Žin., 2002, 58-2361), Panevėžio apskrityje organizuoja kastinio šulinio vandens mikrobiologinius ir cheminius tyrimus. Nėščioms moterims bei šeimoms, auginančioms kūdikį iki 6 mėn. amžiaus, šulinio vandens tyrimai atliekami nemokamai. Norint išsitirti šulinio vandenį, reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris pateiks prašymą teritorinei visuomenės sveikatos priežiūros įstaigai.
Šachtinių šulinių vandens kokybei nustatyti atliekami geriamojo vandens tyrimai dėl cheminės (nitritų, nitratų, amonio kiekio) ir mikrobiologinės (žarninės lazdelės, žarninių enterokokų kiekio) taršos. Vandens kokybė atliekama laikantis Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai” (toliau – HN 24:2003) (Žin., 2003, Nr. 79-3606; 2007, Nr. 127-5194; 2011, Nr. 3-107). Nėščiųjų ir kūdikių iki 6 mėn. amžiaus maistui skirtame vandenyje leidžiama nitratų norma – iki 50 mg/l, nitritų ir amonio – iki 0,50 mg/l. Mikrobinė tarša visai negalima.
2010 metais Centras gavo 403 pranešimus apie nėščiąsias ir kūdikius iki 6 mėn. amžiaus, vartojančius šachtinių šulinių vandenį. Apibendrinus duomenis nustatyta, kad beveik 53 proc. mikrobiologinių rodiklių ir 40 proc. cheminių rodiklių vandens kokybė neatitiko HN 24:2003 reikalavimų. Dažniausios nekokybiško vandens priežastys yra padidintas nitratų (35 proc.), amoniako (5,56 proc.) ir nitritų (4,55 proc.) kiekis. Visi šulinių vartotojai buvo informuoti apie vandens kokybę bei galimą pavojų sveikatai.
Centro specialistai informuoja, kad tiek cheminė, tiek mikrobiologinė tarša yra pavojinga žmonių, ypač kūdikių, sveikatai. Kūdikių apsinuodijimas nitritais ir nitratais vadinamas methemoglobinemija arba pamėlusių kūdikių sindromu. Kūdikiams atsiranda vėmimas, dusulys, pamėlsta oda ir gleivinės. Sunkiais atvejais prasideda traukuliai, kūdikis gali mirti. Nitratais užterštą vandenį pavojinga vartoti nėščiosioms, senyvo amžiaus žmonėms, taip pat sergantiesiems širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo takų ligomis. Nustačius vandenyje mikrobinę taršą, atsiranda pavojus susirgti infekcinėmis ligomis.
Reikia atminti, kad virinant vandenį, nitratai nesunaikinami, o priešingai, jų koncentracija padidėja, nes virimo metu išgaruoja dalis vandens. Nitratais ir nitritais užteršto vandens skonis ir kvapas išlieka nepakitę. Geriamasis vanduo neturi kelti grėsmės žmonių sveikatai.
Daugiau informacijos Jums pateiks Panevėžio visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėjas Viktoras Grincevičius tel. (8 45) 467 963, el. paštas: viktoras.grincevicius@panevezys.vvspt.lt
Darbo organizavimo skyriaus vyriausioji specialistė (ryšiams su visuomene) Vilda Bajoriūnienė, tel. (8 45) 596 173, el. paštas: vilda.bajoriuniene@panevezys.vvspt.lt
