Kaip apsisaugoti nuo neplanuoto nėštumo, o drauge ir nuo lytiškai plintančių ligų pataria Lietuvos bei Europos kontraceptologijos draugijų narys medicinos mokslų dr. Vytautas Klimas.
Vienkartiniai metodai
„Mėnesinių cikle yra vos kelios vaisingos dienos, tačiau moteris niekada negali būti visiškai saugi, jei nenaudoja kontraceptinių priemonių, net jei lytinius santykius turėtų prieš pat mėnesines ar tuoj pat po jų. Dar daugiau – rizika pastoti išlieka net kraujavimo metu”, – teigia V. Klimas.
Tad kaipgi apsisaugoti nuo neplanuoto nėštumo?
Vienas iš populiariausių metodų – prezervatyvas. Jais naudojasi apie 40 milijonų pasaulio vyrų. Kai kurie prezervatyvai būna sutepti spermicidine medžiaga, dėl kurios spermatozoidai tampa negyvybingi.
Tiesa, jeigu prezervatyvas nesuteptas spermicidais, patartina įsigyti jų atskirai. „Taip vadinamos priemonės, dėl kurių spermatozoidai tampa negyvybingi, – sako V. Klimas. – Tai kremai, pastos, želė, aerozoliai, žvakutės, plastinės juostelės, tabletės ir globulės į makštį. Spermicidai įvedami į makštį prieš pat lytinius santykius, jų poveikis yra vienkartinis, t.y. prieš kiekvieną lytinį aktą reikia įvesti naują spermicidų dozę.” Šios priemonės parduodamos be recepto.
Populiariausios – hormoninės tabletės
„Šiuolaikinės moterys dažniausiai renkasi sudėtines kontraceptines tabletes su mažu hormonų kiekiu, – sako V. Klimas. – Šis būdas apsaugo nuo nėštumo 97–99 proc.. Hormoniniai kontracepciniai preparatai yra medikamentai, tačiau nuo kitų vaistų skiriasi tuo, kad juos dažniausiai vartoja ne ligoniai, o sveikos moterys, todėl vaistų kokybės kontrolės tarnybos, medikai, visuomenė, spauda šių preparatų gamintojams kelia labai aukštus saugumo ir kokybės reikalavimus.”
Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kombinuotas kontraceptines tabletes šiuo metu kasdien vartoja daugiau kaip 80 mln. moterų. „Kontraceptines tabletes moterys vartoja ne todėl, kad nori sukrauti turtus farmacinėms kompanijoms, – sako gydytojas. – Jos nori efektyviai ir saugiai apsisaugoti nuo neplanuoto ir nepageidaujamo nėštumo. Mat nėštumas, ypač neplanuotas, gali sukelti grėsmę moterų sveikatai. PSO teigia, kad kasmet dėl priežasčių, susijusių su nėštumu, pasaulyje miršta maždaug 500–600 tūkst. moterų. Tai reiškia, kad jos pastojo per anksti, per vėlai, per dažnai, tada, kai nėštumo reikėjo išvengti. Jei visos šios moterys būtų vartojusios gerai parinktą kontracepciją daugelis būtų išlikusios gyvos.”
Pasak V. Klimo, galima drąsiai teigti, kad šiuolaikinės hormoninės kontracepcinės tabletės yra labai saugios ir patikimos, o retkarčiais pasitaikančių pašalinių poveikių rizika yra žymiai mažesnė už galimą neplanuoto pastojimo sukeltų sveikatos sutrikimų riziką.
Vienas iš didžiausių kontraceptinių tablečių nepatogumas yra tas, kad jas reikia vartoti kiekvieną dieną panašiu metu, tad yra rizika pamiršti laiku išgerti. Kontraceptinės tabletės netinka žindančioms moterims, nes keičia pieno kokybę ir kiekybę. Jos neapsaugo nuo lytiškai plintančių ligų ir AIDS. Net ir jaunoms moterims, vartojančioms tabletes, nerekomenduojama rūkyti, nes padidėja širdies priepuolio, insulto, trombų susidarymo kraujagyslėse rizika.
Pradėjusios vartoti tabletes, kai kurios moterys gali patirti tam tikrą šalutinį poveikį: jausti pykinimą, nedidelius galvos skausmus, priaugti šiek tiek svorio, laikotarpiu tarp mėnesinių gali šiek tiek kraujuoti. Ilgainiui šie požymiai išnyksta.
Pleistrai, žiedai, injekcijos…
Jeigu išgerti tabletę kasdien pamirštate, jums tiks kontraceptinis pleistras. Klijuoti jį teks vos kartą per savaitę. Taikant šį būdą, kontraceptinės medžiagos per odą patenka tiesiai į kraujotakos sistemą, aplenkdamos virškinimo traktą ir kepenis. Beje, pleistro kontraceptinis patikimumas išlieka net tuomet, jeigu sunegalavote – vemiate ar viduriuojate. „Su pleistru galite maudytis, eiti į pirtį, sako – V. Klimas. – Svarbu tik du kartus iš eilės neklijuoti pleistro toje pačioje vietoje, netepti jo kremais ar aliejais.”
Dar viena hormoninė kontraceptinė priemonė – žiedas. Lankstų mažą hormonų kiekį turintį maždaug 54 mm kontraceptinį žiedą reikia įdėti į makštį tik vieną kartą per mėnesį. Makštyje žiedas bus tris savaites. Visą šį laikotarpį kontraceptinis žiedas nuolat išskirs moteriškų lytinių hormonų kiekį ir taip apsaugos nuo nepageidaujamo nėštumo. Po 21 dienos žiedą reikia paprasčiausiai ištraukti iš makšties. Išėmus žiedą per 7 dienas prasidės mėnesinės. Po šios pertraukos reikia įsidėti naują žiedą. „Naudojant žiedą, hormonai beveik aplenkia kepenis, nebūna hormonų kiekio svyravimo, – sako V. Klimas. – Beje, šis būdas ypač tinka užmaršioms moterims.”
Nepamirškime ir dar vieno itin efektyvaus metodo – hormonų injekcijų. Injekuojami progestinai stabdo ovuliaciją, tirština gimdos kaklelio gleives: trukdo spermai patekti į gimdą ir apvaisinti kiaušialąstę. „Progestinai į moters organizmą patenka giliai į raumenis suleidžiant injekciją, tad šis metodas nėra itin tinkamas apkūnioms moterims, – sako gydytojas – Naudojančios šią kontracepcijos priemonę injekcijas turi leistis reguliariai. Po kelių injekcijų pradingsta mėnesinės. Didžiausias injekcijų trūkumas yra tas, kad vaisingumas atsistato tik praėjus 4–24 mėn. po paskutinės injekcijos.” Injekuojamų progestinų efektyvumas – 99,7 proc.
Artimiausius kelerius metus neketinančios gimdyti moterys gali drąsiai rinktis spiralę. Spiralę į gimdą įveda gydytojas. Ją moteris gali nešioti nuo 2 iki 8 metų, priklausomai nuo spiralės rūšies. Spiralės privalumas yra tas, kad jos poveikis – ilgalaikis. Pašalinus spiralę iš organizmo, moters vaisingumas atsistato iš karto.
Tačiau kai kurios moterys, nešiojančios spiralę, mėnesinių metu jaučia stipresnius skausmus ir gausiau kraujuoja. Taip pat yra tikimybė, kad spiralė iškris. Reikėtų prisiminti ir kiaušintakių infekcijos pavojų, o jos komplikacijos gali baigtis nevaisingumu.
