Šių metų balandžio 15 dieną Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakultete vyko mokslinė – praktinė konferencija „Naujausios maisto saugos ir kokybės tendencijos”.
Konferencijoje dalyvavo Vokietijos rizikos vertinimo instituto prezidentas, profesorius Andreasas Henselis, Žemės ūkio viceministrė Virginija Žoštautienė, šios ministerijos specialistė A.Liubeckienė, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorius Kazimieras Lukauskas, jo pavaduotojas Zenonas Stanevičius, VMVT Maisto skyriaus vedėja Aušra Išarienė, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Respublikinio mitybos centro specialistė R.Adomaitytė, Kauno technologijos universiteto lektoriai R.Venskutonis, D.Leskauskaitė ir A.Šalaševičienė, Lietuvos veterinarijos akademijos atstovė G.Januškevičienė, Vilniaus kolegijos dėstytojai, maisto pramonės ir verslo atstovai iš visos Lietuvos.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Kazimieras Lukauskas supažindino su jo vadovaujamos institucijos, vykdančios valstybinę maisto kontrolę, strategija, kontrolės principais, Europos Sąjungoje patvirtinta gyvūnų sveikatos strategija 2007 – 2013 metams, VMVT įgyvendinta Centralizuota asmenų skundų (pranešimų) priėmimo, registravimo ir tyrimo sistema. Direktorius pabrėžė, kad didelis dėmesys yra skiriamas kontrolės kokybei, moksliniam jos rizikos vertinimui, skaidrumui ir viešumui.
„Esame vartotojų teisių gynėjai, todėl siekiant, kad žmonės jaustųsi saugiai, privalome didinti savo veiklos efektyvumą, gerinti jos kokybę, vykdyti rizikos vertinimu pagrįstą kontrolę. Šią savaitę kartu su kolegomis iš Vokietijos svarstėme galimybę įkurti Lietuvoje Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą. Toks institutas teiktų informaciją ne tik specialistams, bet ir plačiajai visuomenei, vykdytų rizikos vertinimą. Nepriklausomi ekspertai galėtų teikti moksliškai pagrįstas rekomendacijas Vyriausybei ir šalies įstatymų leidėjams maisto saugos ir kokybės klausimais”, – sakė K.Lukauskas.
Apie Europos naujoves, mokslo pasiekimus maisto saugos ir rizikos vertinimo srityse papasakojo Lietuvoje viešintis Vokietijos rizikos vertinimo instituto prezidentas, profesorius Andreasas Henselis. Svečio nuomone, maisto saugos problemos šiandiena nėra vietinės reikšmės klausimai, jos aktualios visoms Europos Sąjungos valstybėms, todėl Lietuvoje pribrendo būtinybė įkurti nepriklausomą maisto saugos rizikos vertinimo instituciją.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Zenonas Stanevičius apžvelgė pagrindinius gyvūninių maisto produktų Europos Sąjungos reglamentus. Taip pat supažindino su naujausiais teisės aktais, reglamentuojančiais maisto saugos, higienos, ženklinimo ir kitus veterinarinius reikalavimus. Z.Stanevičiaus duomenimis, VMVT kokybiškai vykdoma kontrolė bei auganti maistą tvarkančių subjektų atsakomybė, sėkmingai įdiegtos savikontrolės sistemos, nulėmė, kad įmonių, kuriose tikrinimų metu būtų nustatyti grubūs pažeidimai, kasmet mažėja, tačiau higienos reikalavimų nesilaikymo atvejų Lietuvoje dar daug. Pasak direktoriaus pavaduotojo, mažėja ir užkrečiamųjų žarnyno ligų protrūkių, susijusių su viešojo maitinimo įmonių paslaugomis. Žmonės dažniau šiomis ligomis užsikrečia namuose, tačiau nesaugūs, mikrobiologine tarša užkrėsti maisto produktai kartais dar patenka į rinką. Z.Stanevičiaus nuomone, tik laikantis būtinųjų higienos reikalavimų ir efektyviai naudojant kontrolės priemones, galima bus garantuoti, kad Lietuvos vartotojus pasieks tik saugūs ir kokybiški maisto produktai.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėja Aušra Išarienė perskaitė pranešimą apie naujausius maisto saugos reikalavimus ir jų kontrolę. A.Išarienė konferencijos dalyvius supažindino su Lietuvos higienos normos pakeitimais, atliktais įgyvendinant Europos Tarybos direktyvas, nustatančias didžiausias leistinas teršalų ir pesticidų likučių koncentracijas maisto produktuose. Specialistė papasakojo apie Nacionalinėje veterinarijos laboratorijoje atliekamus teršalų tyrimus, vykdomą augalinių maisto produktų taršos stebėsenos programą. Iš naujai įsisavintų tyrimų buvo paminėti alavo, kai kurių mikotoksinų, akrilamido (duonos gaminiuose), furano nustatymas maisto produktuose. A.Išarienė apžvelgė maisto priedų, genetiškai modifikuotų maisto produktų kontrolės klausimus, pateikė statistikos duomenis apie išsiųstus skubius pranešimus ES skubiųjų pranešimų apie nesaugius maisto produktus ir pašarus (RASFF) sistema.
Kiti lektoriai skaitė pranešimus apie naujas mėsos gamybos technologijas, apie gyvulių laikymo ir skerdimo sąlygų įtaką mėsos kokybei, klausytojai buvo supažindinti su naujausiais maisto priedų, fermentų ir kvapiųjų medžiagų naudojimo maisto gamyboje reikalavimais, šiuolaikiškomis cheminės ir mikrobiologinės maisto saugos valdymo ir užtikrinimo priemonėmis.
Pasak vienos iš konferencijos organizatorių – Vilniaus kolegijos Maisto produktų technologijos katedros vedėjos Laimutės Milašienės, tokie valstybės institucijų, mokslininkų ir verslo bei gamybos atstovų maisto saugos naujovių aptarimai galėtų tapti tradiciniais, kad kuo daugiau šioje srityje dirbančių žmonių turėtų galimybę tobulinti savo žinias, veiksmingai taikyti naujoves darbe. L.Milašienė pabrėžė, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba daug prisidėjo prie sėkmingo šios konferencijos organizavimo. Jos nuomone, tokių svarių ir rimtų partnerių kaip VMVT ir Žemės ūkio ministerija dėka pavyko pritraukti aukštos kvalifikacijos lektorius bei parinkti įdomias ir aktualias temas.
