Sebamed

Kompiuterinė tomografija – tik gydytojui rekomendavus

Šiuolaikinės medicinos jau neįmanoma įsivaizduoti be, sakysim, ultragarso, kompiuterinės tomografijos, branduolinio magnetinio rezonanso tyrimų. Kasmet Lietuvoje atliekama vis daugiau šių brangių medicinos tyrimų bei procedūrų, kasmet daugėja tokias paslaugas teikiančių įstaigų (tiesa, brangios aparatūros pirkimą sunkmetis gal kiek pristabdė), daugėja ir šios temos reklamos, tad auga šių paslaugų poreikis. Dabar jau planuojama Lietuvoje įsigyti tyrimų technikos savotišką stebuklą – pozitronų emisijos tomografų.

Paanalizavus šių paslaugų teikimo duomenis padaugėja ir nerimo – sakysim, ypač dėl kompiuterinės tomografijos tyrimų. Mat šio tyrimo metu gaunama nemaža apšvitos dozė. Dabar Lietuvos gydymo įstaigose yra apie 50 kompiuterinės tomografijos aparatų. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, pernai kompiuterinės tomografijos tyrimų atlikta 167 626, tai yra, 5260 daugiau nei 2008-aisiais, o palyginti su 2005-ųjų duomenis, pernai šių paslaugų suteikta net 54 620 daugiau.

„Nustatyta, kad 55 proc. visos apšvitos amerikiečiai gauna medicinos procedūrų, tyrimų metu. Lietuvoje per pastaruosius trejus ketverius metus ši problema irgi tapo aktuali. Neapdairiai elgiantis per didelės jonizuojančios spinduliuotės pasekmės gali būti liūdnos: susergama vėžiu ar paskatinami tam tikri genetiniai pokyčiai,” – teigė Radiacinės saugos centro direktorius Albinas Mastauskas, kartu primindamas, kad vengti tokių tyrimų, kai jie būtini, nereikėtų. Bet tai turi nuspręsti paciento būklę įvertinęs gydytojas. Anot A. Mastausko, blogai, kai pacientai primygtinai reikalauja, kad gydytojas skirtų tyrimą kompiuteriniu tomografu, nors ligą galima aptikti rentgeno aparatu, kurio apšvitos dozė dešimtį ar daugiau kartų mažesnė. O kad į šiuos sudėtingus ir gana brangius  tyrimus žiūrima kaip į panacėją, ne kartą įsitikino ir Valstybinės ligonių kasos specialistai, kuriems žmonės piktindamiesi skundžiasi, kad gydytojas neskyrė, pasak jų, jiems būtino kompiuterinės tomografijos tyrimo.

Nuo 2005-ųjų daugiau nei 5 kartus ūgtelėjo ir magnetinio rezonanso paslaugų skaičius – pernai jų suteikta beveik 51 tūkstantis. Nors šis brangus tyrimas nedaro kenksmingo rentgeno ar kitokios jonizuojamosios spinduliuotės poveikio, jis prieinamas tik didžiosiose šalies ligoninėse ir atliekamas tik esant apibrėžtoms indikacijoms. Dėl stipraus magnetinio lauko magnetiniu rezonansu negalima tirti pacientų, kurių organizme yra metalo (širdies stimuliatoriai, širdies defibriliatoriai, insulino ar kitų vaistų pompos, sąnarių protezai, dantų kabės ir kt.), be to, tyrimas netinka uždarų ertmių bijantiems žmonėms.

Česlovas Grencevičius, Valstybinės ligonių kasos  prie SAM

Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas

(85) 236 4166

 



Sveikatos ministerija

TAIP PAT SKAITYKITE