Vyriausybė trečiadienį pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymui į kompensuojamųjų vaistų kainyną šiemet įtraukti vaistus su mažesnėmis priemokomis nei pernai.
Ministrų kabinetas pritarė, kad į kompensuojamųjų vaistų kainyną 2011-aisiais būtų įtraukti tik tie vaistai, kurių kainos yra ne daugiau nei 50 proc. didesnės už dviejų pigiausių tos grupės vaistų deklaruotą kainą, išskyrus tą atvejį, kai grupę sudaro mažiau nei trijų gamintojų to paties bendrinio pavadinimo vaistai.
2010 metais riba buvo ne daugiau nei 60 proc. vieno pigiausio tos grupės vaisto kaina.
Sveikatos apsaugos ministro Raimondo Šukio teigimu, ribos sumažinimas iki 50 proc. yra naudingesnis nei anksčiau planuoti 30 proc. „lubos”, kadangi pirmuoju atveju iš kainyno tikimasi išbraukti mažiau vaistų, o antruoju išbraukus daugiau, juos gyventojams tektų pirkti kaip nekompensuojamus.
„Jei būtų pritaikytas 30 proc. reikalavimas, iš kompensuojamųjų vaistų kainyno reikėtų išbraukti apie 300 vaistų, todėl Vyriausybei pasiūlyta nustatyti reikalavimą nebe 30 proc. kainos skirtumą, bet 50 procentų”, – po Vyriausybės posėdžio trečiadienį žurnalistams sakė ministras.
Anot jo, didžiausia nutarimo reikšmė – ne tai, kad, tikimasi, kiek sumažės kompensuojamųjų vaistų kainos, bet tai, kad mažiau jų reikės išbraukti iš kainyno.
„Žmonėms, kurie nori įsigyti brangesnį vaistą ir sutinka sumokėti brangesnę priemoką, jei jam tas vaistas atrodo labiau priimtinas, jis turės tokią galimybę, ir dalis kainos pagal pigiausią kompensuojamą vaistą bus kompensuojama. Jei nebūtų tas slenkstis pakeltas, labai nemažas kiekis vaistų (…) iš viso būtų nebekompensuojami”, – kalbėjo R.Šukys.
Vis dėlto, pasak jo, jei gamintojai nesutiks nuleisti kainų ar nedeklaruos nuolaidų, iš kainynų „potencialiai teoriškai” gali būti išbraukta apie 140 brangesnių vaistų.
„Tikiuosi, kad tai neįvyks. (…) Vaistai turėtų būti pigesni, bet jeigu gamintojai nesutiks derėtis ir nuleisti kainų, jų brangesnieji vaistai iš kainyno gali iškristi. Tačiau tai nereiškia, kad žmonėms neliks vaistų, nes negali likti grupėje tam tikroje cheminiu bendriniu pavadinimu mažiau nei trys vaistai”, – kalbėjo ministras.
Sveikatos apsaugos ministro patarėjas Martynas Marcinkevičius teigė, kad nustatant ribą nuo vieno paties pigiausio vaistinio preparato, atsiranda galimybė dempingui, siekiant dirbtinai sumažinus kainą išstumti konkurentus. Todėl dabar įtvirtinta nuostata orientuotis į dviejų pigiausių produktų gamintojų deklaruotos kainos vidurkį.
Anot jo, mažinant kompensuojamųjų vaistų kainas, gyventojai galės sutaupyti dar keletą milijonų litų.
Pasak SAM, praėjusiais metais pacientams išrašyta 2,3 proc. daugiau kompensuojamųjų vaistų receptų nei 2009-aisiais.
Vidutinė vieno recepto suma sumažėjo 8,3 proc., o Privalomojo sveikatos draudimo fondas 2010 metais kompensuojamiesiems vaistams išleido beveik 43 mln. litų mažiau negu pernai.
Gyventojų priemokos už kompensuojamuosius vaistus sumažėjo 22,6 proc. ir žmonės per metus sutaupė 48,5 mln. litų.
Nekompensuojamų vaistų kainos nuo 2010 metų gegužės mėnesio, kai buvo įvestas nekompensuojamų vaistų antkainių ribojimas ir vaistų gamintojai bei didmenininkai buvo įpareigoti deklaruoti kainas, sumažėjo 10 procentų.
