„Mano vyresnioji sesuo vėl persidažė plaukus – šį kartą iš ugninių į violetinius. Niekas ir niekada nesugebės man paaiškinti, kodėl ji juos perdažo taip dažnai. Galbūt ją ištiko eilinė krizė ir ji nori pradėti viską iš naujo. O gal jos vaikinas suprato, kad jų barniai kyla dėl to, kad jis negali pakęsti ugninės spalvos, o sesuo išmintingai nutarė daugiau nebandyti jo kantrybės… Aš nesuprantu savo sesers, bet jaučiu, kad šią aistrą galima kažkaip paaiškinti”.
Psichologai tvirtina, kad spalvos mus labai veikia. Tą galima pasakyti ir apie žmonių, su kuriais bendraujame, plaukų spalvą. Niekas gimdamas nesirinko savo plaukų spalvos. Šatenai, brunetai, blondinai, rusvaplaukiai, ugniaplaukiai ar auksaplaukiai – mes dažnai nenorime tenkintis ta spalva, kurią mums suteikė genai. Jūs turbūt pastebėjote, kad kartais persidažius plaukus žmogaus išvaizda labai pasikeičia į gerąją pusę. „Kaip tu pagražėjai” – sakome išėjusiai iš grožio salono draugei, pastebėdamos, kad jos naujoji plaukų spalva gražiai dera su jos charakteriu. O kartais – atvirkščiai, jaučiame diskomfortą, kol priprantame prie naujos seniai pažįstamo žmogaus išvaizdos. Mes reaguojame į spalvą nesąmoningai ir ne visada suvokiame savo nepasitenkinimo priežastis. Mums tiesiog kažkas nepatinka, rėžia akį… Beje, dažniausiai akį rėžia ne pati spalva, o tai, kad ji žmogui netinka.
Pradėsime nuo to, kad skirtingų lyčių, skirtingo amžiaus ir temperamento žmonės į spalvas reaguoja skirtingai (pvz., raudoną spalvą ypač mėgsta vaikai, nes jie kupini energijos ir trokšta veiklos, tačiau ji vargina pagyvenusius žmones, pageidaujančius ramybės). Be to, kiekvieno žmogaus spalvų suvokimas per gyvenimą daug kartų keičiasi, priklausomai nuo įvairiausių aplinkybių (pradedant savijauta ir baigiant mados korifėjų patarimais).
Sakykim, mergina – iš prigimties blondinė – nutarė pakeisti plaukų spalvą. Balta jos dabartinės šukuosenos spalva – tuštumos spalva. Ji nieko neatstumia, tačiau ir nesuteikia jokios informacijos. (Ar pastebėjote, kad šviesiaplaukių žmonių veidus sunkiau įsiminti, negu kitus?). Baltos spalvos privalumas – ji slopina susierzinimą ir ramina. Taigi jeigu mergina – santūrus, ramus žmogus, tai jai geriausia ir likti blondine. Tačiau įsivaizduokite, kad ji staiga nusidažo plaukus ryškiai raudonai, vario ar ugnine spalva! Jos išvaizda nederės su vidaus pasauliu ir aplinkiniai tą tuoj pat pajus. Nesąmoningai kiekvienas iš mūsų ryškias spalvas suvokia kaip raginimą veikti, veržlumą. Tamsiai raudona – paieškų ir permainų laukimo spalva. Raudona – veiklos troškimas, įsitvirtinimas visuomenėje.
Oranžinė – tai žmonių, mėgstančių audringą veiklą, spalva. Svajotojų, turinčių neblogą intuiciją, spalva. Oranžinės spalvos mėgėjai būna neryžtingi, tačiau jie nepakenčia ramybės! Įsivaizduokite: dažytos moters išvaizda šaukte šaukia apie jos aktyvumą, ambicingumą ir veržlumą, o iš tikrųjų ji – įsikūnijusi ramybė ir dar nepasitikinti savimi… Apvilti lūkesčiai, o gal ir nusivylimas!
Toks pats efektas būtų ir priešingu atveju – jeigu kokia iš prigimties ugniaplaukė, energinga sangvinikė, staiga pasišviesintų plaukus… Šiuo atveju balta plaukų spalva bus suvokiama kaip primesta, varginanti. Tačiau, jeigu baltai plaukus nusidažys buvusi ugniaplaukė, mąsli flegmatikė, tai greičiausiai atrodys labai patrauklu! Juk išvaizda ir vidinis pasaulis tokiu atveju harmonizuosis ir atitiks vienas kitą. Pasirenkantis baltą spalvą žmogus dažnai nori iš ko nors išsilaisvinti, „pradėti gyventi iš naujo”. Tai galima turėti omenyje, stebint, kaip viena po kitos šviesinasi plaukus draugės…
Jeigu žmogus pats koreguoja savo plaukų spalvą – tai visada suteikia tam tikrą informaciją aplinkiniams. Ar pastebėjote, kad paaugliai dažnai mėgsta juodą spalvą? Jeigu mergina ar vaikinas nėra brunetai, bet atkakliai dažo plaukus varno sparno juodumo spalva – tai greičiausia rodo garbėtrošką, konfliktiškumą, užsispyrimą. Juodą spalvą mėgsta žmonės, linkę į kraštutinumus ar mėgstantys rizikuoti, savimylos, tačiau dažnai puolantys į depresiją, žmonės be pusiausvyros. Šią spalvą mėgsta teroristai ir pesimistai – ji rodo arba neviltį, arba norą protestuoti, atsiriboti.
Šviesiai geltona išduoda norą aktyviai bendrauti. Gelsvą spalvą mėgstantys žmonės orientuojasi į ateitį, turi daug vilčių, fantazuoja. Kartais tokie žmonės būna pavydūs. Tačiau būkite tikri, kad gelsva spalva plaukų niekada nedažys silpnos psichikos žmogus! Pasiguoskite tuo, jei jus erzina kieno nors kiaušinio trynio spalvos plaukai.
Kai kas dažosi plaukus violetine spalva? Šią spalvą mėgsta žmonės, kuriuos lengva įtikinti, jie jautrūs hipnozei, apdairūs. Tokie žmonės gali būti šiek tiek ekscentriški. Beje, iš aplinkinių reakcijos į violetinius plaukus taip pat galima kai ką spręsti! Jei kas nors nepakenčia violetinės, tai rodo, kad jį apėmęs stresas ar depresija.
Įvairiais rudos spalvos atspalviais atkakliai dažysis žmonės, besujaučiantys „savo rogėse”. Kaštoniniais atspalviais mėgsta dažytis žmonės, sunkiai pakeliantys vienatvę, kurių nesupranta artimieji. Rudus atspalvius taip pat mėgsta individualistai.
Pelenų spalva – mėgstama spalva žmonių, atsiribojusių nuo kitų savo charakteriu ar padėtimi. Jų ypatingumas dažnai būna išgalvotas. Jeigu jūs sugebėsite sutarti su žmogumi, kurio plaukai nudažyti pelenų spalva, pamatysite, kad jo pasipūtimas tariamas.
Tiesą sakant, geriausia plaukus dažyti ne viena spalva. Visada geriau kas nors neapibrėžta. Tamsius plaukus galima pašviesinti sruogelėmis, ugninius – papuošti geltonomis… Taip jūsų niekas neperpras ir neuždavinės nereikalingų klausimų. O kalbant rimtai – psichologai teigia, kad bet kokius eksperimentus su spalvomis reikia vertinti juos darančios asmenybės kontekste. Paprasčiau tariant, reikia įsižiūrėti į žmogų, stengtis suprasti jo emocinę ir fizinę būklę, jei norite išsiaiškinti, kodėl jo plaukai vakar buvo ugniniai, o šiandien pažaliavo.
