Nuovargis, silpnumas, dusulys lipant laiptais – šiuos simptomus daugelis linkę nurašyti įtemptam gyvenimo tempui ar pavasariniam jėgų trūkumui. Tačiau medikai primena, kad kartais tai gali būti kur kas rimtesnis signalas.
Pasaulyje mažakraujyste (anemija) serga beveik 2 milijardai žmonių – maždaug kas ketvirtas gyventojas, o viena iš priežasčių gali būti sutrikusi inkstų veikla. Būtent inkstai gamina hormoną, kuris skatina raudonųjų kraujo kūnelių susidarymą, todėl jų funkcijai silpstant organizmas gali pradėti stokoti deguonį pernešančių ląstelių. Dėl to mažakraujystė neretai tampa vienu pirmųjų ženklų, kad inkstams gali reikėti daugiau dėmesio.
Inkstai ir kraujo gamyba – ryšys, apie kurį žino nedaugelis
Inkstai mūsų organizme atlieka ne tik kraujo filtravimo funkciją. Tai sudėtinga „laboratorija“, gaminanti hormoną eritropoetiną. Būtent jis duoda signalą kaulų čiulpams gaminti raudonuosius kraujo kūnelius (eritrocitus), kurie po visą kūną išnešioja deguonį.
Kai inkstų veikla pradeda silpti, šio hormono gamyba mažėja. Dėl to organizmas pagamina mažiau eritrocitų, o žmogus ima jausti mažakraujystės simptomus.
Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Nefrologijos skyriaus su dializės poskyriu vedėja, gydytoja nefrologė Alicija Bartašūnaitė-Afanaseva sako, kad pacientai dažnai pirmiausia pajunta būtent šiuos požymius.
„Silpnumas, greitesnis nuovargis, sumažėjęs fizinis pajėgumas, galvos svaigimas ar dusulys lipant laiptais neretai priskiriami įprastam pervargimui ar netinkamai mitybai. Tačiau daliai pacientų tai gali būti ir progresuojančios lėtinės inkstų ligos požymiai“, – paaiškina gydytoja.
Anemija ir inkstų ligos dažnai eina kartu
Mažakraujystė ypač dažnai nustatoma pacientams, sergantiems lėtine inkstų liga (LIL). Duomenys rodo, kad anemijos paplitimas didėja progresuojant ligai: jei ankstyvose stadijose ji nustatoma apie 15–20 proc. pacientų, tai pasiekus 5-ąją LIL stadiją, šis skaičius gali viršyti net 90 proc.
Pasak specialistų, šiuo atveju veikia keli veiksniai: sumažėjusi eritropoetino gamyba, geležies pasisavinimo sutrikimai bei lėtiniai uždegiminiai procesai, kurie „užrakina“ geležį organizmo atsargose, neleisdami jos panaudoti kraujo gamybai.
„Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, neužtenka vien koreguoti mitybą. Dažnai prireikia specifinio gydymo – geležies preparatų leidžiamų į veną ar sintetinių eritropoetino preparatų, kurie padeda atstatyti normalų hemoglobino kiekį“, – sako gydytoja nefrologė. Tai ypač gyvybiškai svarbu pacientams, kuriems taikoma pakaitinė inkstų terapija.
Kas padės kai inkstai nebegali dirbti ?
Kai inkstų funkcija tampa nepakankama (lieka mažiau nei 10–15 proc. darbingumo), inkstai nebegali pašalinti toksinių medžiagų ir skysčių pertekliaus. Tuomet prireikia pakaitinės inkstų terapijos.
Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje neseniai duris atvėrė moderniai įrengtas hemodializės skyrius. Jame įdiegtos naujausios technologijos leidžia procedūras atlikti saugiau ir efektyviau. Hemodializė – tai procesas, kurio metu specialus aparatas (dirbtinis inkstas) išvalo paciento kraują, taip perimdamas nebedirbančių organų funkciją.
A. Bartašūnaitė-Afanaseva pabrėžia, kad šis gydymas pacientams tampa nauja gyvenimo norma: „Daugumai pacientų procedūros atliekamos tris kartus per savaitę po keturias valandas. Mūsų tikslas – ne tik atlikti techninę procedūrą, bet užtikrinti bendrą paciento gerovę, įskaitant ir tinkamą anemijos valdymą, kuris tiesiogiai lemia paciento energiją ir gyvenimo kokybę tarp dializių.“
Kartais pakanka paprasto tyrimo
Pasaulinė sveikatos organizacija skaičiuoja, kad maždaug vienas iš dešimties suaugusiųjų pasaulyje serga lėtine inkstų liga, tačiau daugelis apie tai net neįtaria dėl tylaus ligos progresavimo.
Nefrologai ragina neignoruoti netiesioginių organizmo signalų, todėl inkstus pasitikrinti verta pajutus nepaaiškinamą nuovargį ar silpnumą, taip pat nustačius neaiškios kilmės mažakraujystę. Ypatingą dėmesį savo sveikatai turėtų skirti asmenys, sergantys cukriniu diabetu, turintys padidėjusį kraujospūdį arba pastebėję tinimus po akimis bei kojų srityje.
Nefrologijos skyriaus vedėja pabrėžia, kad inkstų ligos nebūtinai prasideda skausmu, todėl profilaktinis kraujo kreatinino tyrimas bei bendras šlapimo tyrimas yra paprasti, bet itin informatyvūs būdai, leidžiantys pastebėti sutrikimus dar tada, kai jų progresavimą galima sustabdyti.
Pasaulinė inkstų diena primena, kad inkstų sveikata yra svarbi viso organizmo pusiausvyrai. Laiku atlikta patikra gali padėti apsaugoti ne tik inkstus, bet ir širdį, kraujotakos sistemą bei bendrą gyvenimo kokybę.
