Lietuvos vyrai gyvena trumpiausiai iš visų Europos Sąjungos „stipriosios” lyties atstovų. Ar dar galima vyrus vadinti „stipriąja” lytimi, jeigu jų mirtingumas lyginant su moterimis yra kelis kartus didesnis. Kokios priežastys lemia tokias niūras tendencijas? Vienoje apklausoje (kurios tikslinė auditorija vyrai – Alfa.lt) buvo užduotas klausimas, kokios priežastys lemia vyrų ligas, 60 proc. respondentų atsakė, jog susergama dėl to, kad jų nemyli moterys. Ar tai vienintelė visų vyrų problemų priežastis?
Psichologinės problemos
Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos prezidentas Gediminas Žižys tikino, kad artėjant tėvo dienai pasitaikė gera galimybė pakalbėti apie vyrų sveikatą.
„Pirmą kartą tėvo dieną paminėsime spręsdami sveikatos klausimus. Matome liūdną statistiką, kuri turi tendenciją blogėti. Lietuvos vyrai pirmauja (lyginant su moterimis – Alfa.lt) pagal visas dešimt mirties priežasčių, jie keturis kartus dažniau serga širdies ir kraujagyslių ligomis. Dar viena problema – savižudybės, keturi iš penkių nusižudžiusiųjų yra vyrai”, – kalbėjo G. Žižys.
Specialisto teigimu, svarbiausias lūžis neįvyksta psichologinėje srityje: „Vyrai į gydytojus kreipiasi tris kartus rečiau nei moterys. Jie bijo gydytojų, neišsipasakoja jiems. Atėję pas medikus jie sako, kad naktį blogai miegojo, bet nepasako, jog skaudėjo kairį šoną ir t.t. Kalbėtis su gydytoju reikia konkrečiai. Dėl pacientų uždarumo, padaromos klaidingos diagnozės. Ieškosime būdų, kaip priversti vyrus susimąstyti.”
Depresija – vyrų liga?
Kita problema – visuomenėje susiformavęs stereotipas, jog depresija gali sirgti tik moterys, esą vyrams nedera rodyti silpnumo, susikaupusių emocijų, nuoširdumo.
„Atrodo, visi kalba, kad depresija yra moterų liga. Bet savižudybių skaičius rodo, jog depresija labiau kankina vyrus. Jie pradeda vartoti daugiau alkoholio, intensyviau rūko, pereina prie narkotikų. Kodėl jie nusižudo? Nes neperžengia, taip įvardykime, uždarumo ego”, – svarstė G. Žižys.
Gydytojai sutaria, kad šiuolaikiniai vyrai neskuba apsilankyti pas gydytojus: jei kas suskaudo, praeis savaime. Todėl Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos prezidentas siūlo teiginį „vyrai yra stiprioji lytis” deklaruoti itin atsargiai: „Lietuvos vyrai gyvena 12,3 m. trumpiau negu moterys. Tas atotrūkis nuolat auga. Lyginant su 2000 m. skirtumas tarp vyrų ir moterų amžiaus padidėjo dvejais metais. Kokios priežastys? Stresinė aplinka, orientacijos į skirtingas vertybes, pavyzdžiui, vyrai turėdami 40 laipsnių temperatūrą eina į darbą ir laiko save didvyriais.”
Trūksta judrumo
Lietuvos širdies asociacijos prezidentas Pranas Šerpytis atkreipė dėmesį, kad širdies ligomis serga du trečdaliai šalies vyrų.
„Pasaulyje tokio ryškaus skirtumo nėra, ten širdies ligų tendencijos panašesnės. Lietuvoje po 75 gyvenimo metų vyrų praktiškai nebelieka. Ne tik dėl širdies ligų, bet ir dėl kitų vyrams būdingų ligų. Kiekvieną dieną tenka susidurti su vyrais, stebiu, koks negatyvus jų požiūris į sveikatą. 50 proc. iš jų rūko, daug vyrų vartoja alkoholį. Jų sąmonėje įsitvirtinęs mąstymas, jog galima dirbti be išeiginių. Kalbos apie krizę padarė neigiamą poveikį. Matau jaunus vyrus ištiktus miokardo infarkto. Kitas pavyzdys, parodantis vyrų abejingumą sveikatai – nežinojimas, kokius vaistus vartoti. Jie atsako, kad tokiu atveju kreipiasi į žmoną”, – pasakojo P. Šerpytis.
Pašnekovas pabrėžė, kad nors vyrai juda daugiau negu moterys, to vis tiek nepakanka: „Kiekvieną savaitę turime iki šešių valandų skirti aktyviam sportui. Lietuvoje yra didesnis kaip 30 proc. nutukimas. Kokia turėtų būti ligų prevencija? Mano minėtas fizinis aktyvumas, žalingų įpročių atsisakymas, arterinio kraujo (kraujospūdžio – Alfa.lt) matavimas, cholesterolio, cukraus kiekio kontrolė. Pabrėžiu fizinį aktyvumą, nes tai veiksminga priemonė gydantis nuo depresijos. Taip pat, kai žmogus neturi, kur išsikrauti, jis daro nusikaltimus.”
P. Šerpyčiui antrino VU ligoninės Santariškių klinikų Urologijos centro gydytojas Robertas Adomaitis: „Mūsų urologų srityje su pacientais tos pačios bėdos: rūkymas, viršsvoris, menkas judrumas. Visuomenė yra linkusi augti prie tabletės, svarbiausia, kad žmonėms nereikėtų keisti žalingo gyvenimo būdo. Bet nėra tokios tabletės, kuri padėtų išgydyti vieną ar kitą ligą, jeigu mes patys savimi nepasirūpinsime. Apibendrindamas galiu paminėti, kad vėlyvas ligos diagnozavimas – didžiausia problema.”
Priežastys stabdančios vizitus pas gydytojus
Kalbinti pašnekovai įvardijo priežastis, kurios atbaido vyrus nuo vizito pas gydytoją. Viena iš tokių – vyrai bijo ligų labiau nei moterys, nemaža dalis vyrų dėl to vengia profilaktinių patikrų, net jei jos neužima daug laiko ir yra nemokamos.
Lietuvos vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė yra 64,9 m. Palyginti su 2000 m., ji sutrumpėjo dvejais metais. Skirtumas tarp vyrų ir moterų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės išlieka didžiausias tarp ES valstybių narių: 2007 m. vyrų ji buvo 12,3 m. trumpesnė negu moterų (2000 m. – 10,7 m.)
Lietuvos vyrai gyvena trumpiausiai ES ir net trumpiau nei kinai ar turkai. Lietuvos kaime nevedusių trisdešimtmečių vyrų turinčių pagrindinį išsilavinimą, vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė panaši į AIDS kamuojamų Afrikos šalių.
