Ne visi mes miegame ramiai tarsi kūdikiai. Vienas, žiūrėk, knarkia, kitas — dantimis griežia, o trečias iš viso vaikštinėti pradeda. Tad šį kartą ir pakalbėsime apie problemas, kurios tyko mūsų tuomet, kai miegame.
Kodėl griežiame dantimis
Beprasmiai kramtomieji judesiai vadinami bruksizmu. Jį sukelia staigūs kramtomųjų raumenų susitraukimai ir stiprus žandikaulių susispaudimas. Priepuoliai gali kartotis kelis kartus per naktį. Tarp žmonių paplitęs mitas, kad dantų griežimas perspėja, jog žmogus turi kirminų. Tai netiesa!
Dantimis griežia apie 15 proc. visų vaikų. Dažniau vaikai dantimis griežia, kai išauga pirmieji dantukai, arba 5-7 gyvenimo metais, kai pradeda dygti nuolatiniai dantys.
Dažnai pasitaikanti dantų griežimo priežastis — neurozė, dėl kurios padidėja kramtomųjų raumenų jautrumas.
Jeigu bruksizmas staiga atsiranda suaugusiam žmogui (ypač po traumos, avarijos), tai rodo, jog jis turi neurologinių problemų — serga ypatinga naktinės epilepsijos forma arba turi tam tikros rūšies navikų. Tokiu atveju būtina kreiptis į neurologą.
Jeigu bruksizmas vargina nuo kūdikystės, paprastai jo gydyti nereikia. Sulaukus 6-7 metų, jis savaime praeina. Jeigu bruksizmas nepraeina, reikia šalinti sąkandžio defektus. Papildomam gydymui galima vartoti magnio, kalcio preparatų ir B grupės vitaminų, taip pat raminamųjų antpilų nakčiai. Jie sumažins mėšlungišką kramtomųjų raumenų aktyvumą miego metu.
Ar pavojinga kalbėti per miegus?
Žiūrint ką kalbate, nes vieną kartą galite gauti keptuve per galvą. Daugeliu atvejų kalbėjimas per miegus — nepavojinga būklė. Tai ženklas, įspėjantis, kad yra padidėjęs jūsų nervingumas. Jį gali sukelti įgimtos charakterio savybės arba persitempimas. Jeigu jūsų organizmas nelabai reaguoja į staigias orų permainas, nejaučiate nuolatinio nuovargio, nevargina staigi nuotaikų kaita, itin nerimauti dėl to, kad esate linkęs pasišnekėti per miegus, nevertėtų.
Nereikėtų eiti miegoti įsitempus. Pasistenkite atsipalaiduoti, prieš miegą pagulėkite šiltoje vonioje su levandomis. Puikiai vakarinį nerimą slopina atpalaiduojamasis masažas, ypač pėdų. Paprašykite savo artimųjų, kad kai kalbate per miegus, jūsų nežadintų, nestumdytų ir neišgąsdintų.
Beje, šnekėdamas žmogus tik „įgarsina” savo sapnus, o ne „išduoda svarbią informaciją”. Tad paslapčių iš per miegus šnekančio sutuoktinio tikrai neišpešite.
Kartais įprotis kalbėti per miegus būna susijęs su lunatizmu ir yra paveldimas.
Knarkdami nesusigadinkite širdies
Medicinos statistikos duomenimis, kartais knarkia maždaug 45 proc. suaugusiųjų, o 25 proc. tai daro nuolat. Trims knarkiantiems vyrams tenka dvi knarkiančios moterys. Knarkimas nėra visiškai nepavojinga būsena. Nustatyta, kad tiek moterų, tiek vyrų knarkimas gali būti susijęs su širdies ligomis. Knarkdamas žmogus negali normaliai kvėpuoti, todėl ima spazmuoti kraujagyslės, kurios miokardo bei smegenų audinių neaprūpina pakankamu deguonies kiekiu.
Knarkimo priežastys:
* įgimti nosiaryklės defektai,
* nosies pertvaros iškrypimas po traumų,
* adenoidai,
* nutukimas (antsvoris užspaudžia kvėpavimo takus ir krūtinės ląstą),
* chroniškas tonzilitas (angina), haimoritas,
* kvėpavimo sutrikimas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu.
Tačiau pats pavojingiausias dalykas, kai knarkiantis žmogus miegodamas netikėtai nustoja kvėpavęs — jį ištinka naktinis „apnoe” (kvėpavimo sustojimas). Kvėpavimas sustoja trumpam — maždaug dešimčiai sekundžių. Tačiau įsivaizduokite, kas vyksta organizme, jeigu per naktį žmogus patiria keletą tokių priepuolių! Dėl sustojusio kvėpavimo pablogėja savijauta, atsiranda kraujospūdžio problemų, vargina galvos skausmai, nerimas ir irzlumas, gali sutrikti širdies ritmas.
Sunkiausia „apnoe” forma — kai žmogus miegodamas negali savarankiškai kvėpuoti. Tada pacientas (dieną — visiškai sveikas žmogus) nakčiai prijungiamas prie dirbtinės plaučių ventiliacijos aparato!
Užmigo… ir pradėjo bėgti
Ar jums yra buvę, kad, vos atsigulus į lovą, pradeda trūkčioti ir mausti kojas, norisi atsistoti, pasimankštinti, o miegant kojos pačios ima trūkčioti, tarsi kažkur bėgtumėte (sapnuodamas panašiai „medžioja” šuniukas arba kačiukas)? Tai vadinama neramių kojų sindromu.
Jį gali išprovokuoti:
* piktnaudžiavimas kofeinu (daugiau nei 4 puodeliai kavos per dieną),
* geležies trūkumas organizme (anemija),
* nėštumas,
* polineuritas,
* ilgalaikis antidepresantų ir neuroleptikų vartojimas.
Galbūt tai ir nieko blogo, tačiau toks žmogus ryte jaučiasi neišsimiegojęs, o dar labiau pavargęs.
Dėl diabeto plitimo kalta higiena?
Mokslininkų teigimu, cukrinis diabetas tarp vaikų gali plisti todėl, kad jų gyvenimo sąlygos dabar yra švaresnės nei anksčiau.
Nustatyta, kad D.Britanijoje pirmo tipo cukriniu diabetu sergančių vaikų iki penkerių metų 1985-2004 metais padaugėjo penkis kartus.
Dalis ekspertų mano, kad dažnesnius vaikų susirgimus diabetu lemia tai, kad dėl aukštesnių higienos standartų jie nebesusiduria su tiek daug infekcijų kaip ankstesniais dešimtmečiais.
Manoma, kad pirmo tipo diabetas yra autoimuninė liga — autoimuninis kasos uždegimas. Jį gali paskatinti virusinė infekcija. Autoantikūnams suardžius tam tikras ląsteles, atsiranda insulino trūkumas.
„Priežastis gali būti ta, kad žmonės susiduria su mažiau infekcijų dėl higienos pokyčių. Imuninė sistema turėtų kovoti su infekcija, tačiau pirmo tipo atveju ji gauna „klaidingus nurodymus”, — teigia Bristolio universiteto dėstytoja Poli Bingli.
Cukriniu diabetu sergančių vaikų skaičiaus augimas taip pat sietinas su mitybos pokyčiais, retesniu kūdikių žindymu krūtimi bei didesne tarša.
