Antimikrobinis atsparumas – nebyli, bet sparčiai auganti XXI amžiaus sveikatos sistemų grėsmė. Lietuva šiandien yra tarp Europos lyderių, pagal bakterijų atsparumą antibiotikams ir tai tiesiogiai susiję su tuo, kad mūsų šalyje antibiotikai vartojami per dažnai ir neracionaliai. Dėl to susiformuoja bakterijos, kurios nebereaguoja į įprastus gydymo būdus. Tai reikalauja sudėtingesnio gydymo, ilgina hospitalizacijos laiką ir neretai tampa pavojinga gyvybei. Matant augančią problemą, būtina nedelsiant ieškoti sprendimų, kaip sustabdyti šią tendenciją.
Antimikrobinis atsparumas vystosi tuomet, kai antibiotikai vartojami netinkamai – be aiškios medicininės indikacijos, per dažnai arba net tada, kai gydymo visai nereikia. Viena dažniausių klaidų vis dar išlieka savigyda: susirgę virusine infekcija žmonės mano, kad antibiotikai padės greičiau pasveikti. Deja, antibiotikai naikina natūralią žmogaus mikroflorą ir sudaro palankias sąlygas atspariems mikroorganizmams plisti.
Kasmet visoje Europoje daugėja bakterijų, kurioms nebepaveikūs anksčiau veiksmingi vaistai, o Lietuva yra tarp Europos Sąjungos (ES) šalių, kuriose antimikrobinis atsparumas vienas didžiausių. Tai reiškia, kad paprastos infekcijos gali virsti komplikuotomis, o įprasti gydymo algoritmai – nebeveikti. Atsparios bakterijos ne tik blogina gydymo rezultatus, bet ir kelia riziką, kad infekcijų gydymas taps vis sudėtingesnis ir pavojingesnis.
Ką tai reiškia ligoninėms ir pacientams?
Pacientui į gydymo įstaigą atvykus su infekcija, pirmiausia atliekami tyrimai, siekiant nustatyti, kokia bakterija ją sukėlė. Visgi tam reikia laiko, o tik gavus atsakymus paaiškėja, kad dažnai bakterija yra atspari vienam ar net keliems antibiotikams. Tokiais atvejais tenka ieškoti alternatyvių gydymo būdų, kurie ne tik brangesni, bet ir ne visada tinkami pacientams, turintiems inkstų ar kepenų funkcijos sutrikimų.
Be to, atspariomis bakterijomis užsikrėtusius pacientus būtina izoliuoti, kad infekcija neišplistų į kitus skyrius. Tai reiškia papildomas apsaugos priemones personalui, dažnesnį patalpų dezinfekavimą, didesnį slaugos komandos krūvį ir ilgėjančias gydymo trukmes. Situaciją dar labiau apsunkina faktas, kad net ir pradėjus gydymą veiksmingu antibiotiku, bakterijos gali išvystyti atsparumą ir jam.
Visa tai lemia, kad infekcijos, kurias anksčiau gydydavome per kelias dienas, šiandien reikalauja savaičių ir kartais baigiasi sunkiomis komplikacijomis.
Svarbūs žingsniai link racionalaus antibiotikų vartojimo
Neužtenka vien tik gydytojų pastangų parinkti tinkamą antibiotiką – reikalingas visos sveikatos sistemos pokytis. Turi būti užtikrinta, kad antibiotikai būtų skiriami tik tada, kai jie tikrai būtini, kad diagnozė būtų pagrįsta, o pacientai gautų tikslinį gydymą.
Be tokio nuoseklaus požiūrio rizikuojame prarasti gydymo efektyvumą, todėl itin džiugu, kad Lietuvoje pradėti kompleksiniai veiksmai, siekiant iš esmės keisti antibiotikų vartojimo įpročius ir sustabdyti jų atsparumo augimą.
Siekiant stabdyti spartų antimikrobinio atsparumo didėjimą, Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Higienos institutu inicijavo nacionalinį projektą „Antimikrobinio atsparumo valdymo plėtojimas“. Tai pilotinis, visoje šalyje diegiamas modelis, kurio tikslas – sumažinti neracionalų antibiotikų vartojimą ir užtikrinti, kad kiekvienas skiriamas vaistas būtų pagrįstas aiškiais medicininiais kriterijais.
Diegiant vieną iš šio projekto dalių – antimikrobinių vaistų vartojimo valdymo modelį stacionarinėse gydymo įstaigose, aktyviai dalyvauja ir tokios gydymo įstaigos kaip Vilniaus miesto klinikinė ligoninė (VMKL).
Įvertinus tai, kad modelis apima siekį sumažinti antimikrobinių vaistų, ypač plataus veikimo spektro antibiotikų, vartojimą, tam būtina tikslesnė diagnostika. Būtent todėl projekto metu diegiami tyrimų metodai, leidžiantys greičiau atskirti virusines ir bakterines infekcijas ir taip sumažinti nereikalingų antibiotikų skyrimo riziką.
Kitas svarbus projekto metu diegiamo modelio elementas – antibiotikų koncentracijos monitoravimas. Šis metodas leidžia įvertinti, ar skiriama dozė yra pakankama ir saugi, ar jos nereikia koreguoti, kad būtų pasiektas geriausias galimas gydymo rezultatas. Visa ši informacija leis įvertinti realią situaciją ligoninėje, nustatyti silpnąsias vietas ir pateikti rekomendacijas, kurios taps pagrindu pokyčiams visoje sveikatos sistemoje.
Norisi tikėti, kad šio projekto sėkmė gali tapti lūžio tašku kovoje su antimikrobiniu atsparumu Lietuvoje. Nuoseklus antibiotikų vartojimo vertinimas ir griežtesni pagrįstumo kriterijai sumažins nereikalingų vaistų skyrimą ir padės išsaugoti jų veiksmingumą. Pacientai gaus tikslines, jų būklei pritaikytas terapijas, o gydymas taps trumpesnis, efektyvesnis ir saugesnis.
Svarbu ir tai, kad projekto metu surinkti duomenys padės kurti nacionalines rekomendacijas, kurios bus taikomos ne tik stacionaruose, bet ir pirminėje sveikatos priežiūros grandyje. Taip bus užtikrintas vientisas, mokslo įrodymais grįstas antibiotikų skyrimo modelis visoje šalyje.
Ką turi žinoti kiekvienas pacientas?
Sąmoningas požiūris į antibiotikus yra būtinas ne tik gydytojams, bet ir pacientams. Tik bendromis pastangomis galime sulėtinti atsparumo augimą ir užtikrinti, kad šie gyvybiškai svarbūs vaistai išliktų veiksmingi ateities kartoms.
Svarbiausia taisyklė pacientams – neužsiimti savigyda. Antibiotikai nėra universali priemonė nuo visų ligų, o ypač nuo virusinių infekcijų, kuriomis sergame dažniausiai, pavyzdžiui, tokių kaip sloga. Netinkamai vartojami antibiotikai ne tik nepadeda, bet ir sudaro sąlygas atspariems mikroorganizmams plisti mūsų organizme.
Jei atsiranda ligos simptomų, pirmiausia reikia kreiptis į gydytoją, kuris įvertins būklę ir nuspręs, ar tikrai reikalingas antibakterinis gydymas. Net ir tuomet, kai diagnozuojama bakterinė infekcija, svarbu laikytis racionalaus skyrimo principų: pirmiausia rinktis siauro spektro antibiotikus, kurie taikosi į konkretų sukėlėją ir mažiau skatina atsparumo vystymąsi.
Antimikrobinis atsparumas – tai iššūkis, kurio negalime ignoruoti. Jis neatsirado per dieną, todėl ir sprendimų negalime tikėtis akimirksniu. Visgi kryptingai ir nuosekliai dirbdami galime sustabdyti pavojingą tendenciją. Nacionaliniu mastu vykstantys projektai, skirti stabdyti spartų antimikrobinio atsparumo augimą, – tai galimybė ne tik pakeisti situaciją konkrečioje gydymo įstaigoje, bet ir prisidėti prie pokyčių visoje šalyje. Tai – investicija į pacientų saugumą ir į ateitį, kurioje antibiotikai išliks veiksmingi tada, kai jų labiausiai reikės.
