Kolorektalinis arba kitaip – storosios žarnos – vėžys yra labiausiai paplitęs virškinamojo trakto organų navikas pasaulyje. Lietuvoje kasmet registruojama apie 1500 naujų šios ligos atvejų. Deja, dažnai ši klastinga liga diagnozuojama per vėlai, todėl kasmet ji nusineša daugiau nei aštuonis šimtus gyvybių. Sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ gastroenterologas – endoskopuotojas Eimantas Mockus ragina nedelsti.
Su įvairiais žarnyno sutrikimais susiduria dažnas Lietuvos gyventojas. Nors tai gali būti ir streso ar netinkamos mitybos sukelti negalavimai, numoti į juos ranka nederėtų – kartais tai gali signalizuoti uždegiminę žarnų ligą ar net onkologinius virškinamojo trakto susirgimus.
Dalis sergančiųjų simptomų nejaučia
Statistika rodo, jog maždaug 6 iš 10 storosios žarnos vėžiu sergančių pacientų apie ligą iki specialių tyrimų net neįtaria. Tą dažnai lemia didelė simptomų įvairovė arba visiškas jų nebuvimas.
„Vien iš paciento nusiskundimų diagnozuoti storosios žarnos vėžį yra pakankamai sunku. Nors dažniausi šios klastingos ligos simptomai yra tuštinimąsis su kraujo priemaiša ar nepaaiškinamas svorio kritimas, galimi ir nespecifiniai ligos požymiai – vidurių užkietėjimas ar viduriavimas, pakitęs tuštinimosi dažnis ir pan.” – sako gydytojas E. Mockus.
Anot mediko, kiekvienas uždelstas atvejis turi įtakos paciento gydymo sudėtingumui, komplikacijų bei išgyvenimo tikimybei. Pažengusios ligos stadijos išgyvenamumo rodikliai yra kur kas mažesni nei diagnozavus ligą ankstyvoje jos stadijoje.
Tyrimą galima atlikti ir namuose
Gastroenterologas – endoskopuotojas primena, jog 50 metų ir vyresni asmenys turi galimybę pasinaudoti nemokama storosios žarnos vėžio profilaktikos programa. Šį tyrimą galima atlikti kreipiantis į savo šeimos gydytoją arba namuose, vaistinėje įsigijus specialų testo rinkinį. Visgi net ir gavus teigiamą tyrimo atsakymą, gydytojas ramina – išsigąsti nereikėtų.
„Teigiamas testas dar nereiškia, kad turite onkologinį susirgimą. Tai reiškia, kad derėtų užsiregistruoti pas gydytoją gastroenterologą ir patikslinti teigiamo testo priežastį. Gavus tokį atsakymą, bus atliktas endoskopinis žarnyno tyrimas – kolonoskopija, kurios metu gastroenterologas apžiūrės visą storąją žarną, ieškos galimų pakitimų: polipų, divertikulų, gleivinės pažeidimų, hemorojaus ar onkologinių susirgimų”, – teigia Eimantas Mockus.
Specialistas pabrėžia, kad kai kuriems pacientams kolonoskopijos tyrimas rekomenduojamas nepriklausomai nuo gauto testo atsakymo. Sunerimti reiktų uždegiminėmis žarnų ligomis sergantiems pacientams, taip pat asmenims, kurių šeimoje yra pasitaikę onkologinių žarnyno susirgimų bei tiems, kuriems nepaaiškinamai krenta svoris ar pasikeitė tuštinimosi pobūdis.
Diskomfortas procedūros metu – išvengiamas
Dažnas pacientas mano, jog kolonoskopija – skausminga ir nemaloni procedūra, tačiau gastroenterologas – endoskopuotojas teigia, jog šią problemą galima išspręsti.
„Tiesa, dėl būtinybės tyrimo metu storąją žarną pripūsti oru, pacientas gali jausti šiokį tokį diskomfortą, tačiau esant poreikiui ar didelei paciento baimei, šį tyrimą atliekame ir su intravenine nejautra – pacientas užmigdomas, todėl procedūros metu nieko nejaučia. Dažniausiai ji trunka iki 25 minučių“ – aiškina E. Mockus.
