Apie kintantį klimatą ir kintančią vasarą bei jos poveikį žmogaus sveikatai „LS” kalbasi su Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos, klimatologijos ir metodikos skyriaus viršininkė Audronė Galvonaitė.
– Kokie orai numatomi šią vasarą?
Ši vasara turėtų būti 1-2 laipsniais šiltesnė nei mūsų klimato norma. Tad vidutinė šios vasaros temperatūra turėtų būti apie 18 laipsnių. O numatoma kritulių norma turėtų būti panaši kaip ir ankstesniais metais.
– Su kuo sietini šie pokyčiai?
Su klimato kaita. Visi metų laikai yra nepalyginamai šiltesni nei anksčiau. Kiekvienas mėnuo Lietuvoje yra šiltesnis negu turėtų būti pagal daugiamečius stebėjimus. Praeitų metų temperatūra buvo 2,1 laipsnio aukštesnę negu norma – tai labai daug.
– Bet kritulių norma išlieka ta pati?
Kritulių kiekis atitinka normą, bet pasidarė labai netolygus jų pasiskirstymas. Lietuvoje daugiau kritulių iškrenta, negu išgaruoja. Tačiau vis dažniau pradedama kalbėti apie sausringus vasaros laikotarpius, kai kritulių iškrenta labai mažai. O paskui, per 1-3 dienas mes gauname kelių mėnesių kritulių normą, kuri suardo ir sujaukia patį geriausią dirvožemį.
– Vasaros karštėja – kokia yra karščių įtaka žmogaus sveikatai?
Mes esame zonoje, kurioje yra daug ežerų, upių, upelių, tad aukšta temperatūra ir dėl to susidarantis didelis garavimas – labai sunkus organizmui. Ypač mažiems vaikams ir senesniems žmonėms.
Vis dažniau šnekame ir apie karščio bangas. Kai kelias dienas – kartais ir savaites – oro temperatūra laikosi virš 30 laipsnių. Mūsų organizmas nėra prie to įpratęs ir mes neįpratę elgtis esant tokiai temperatūrai. Per pačius karščius pas mus – pilnas prospektas žmonių ir retas kuris su kepuraite, su akiniais ir mažai kas su savimi turėtų vandens. O pas mus jau beveik privaloma jo turėti, nes žmogus išgarina daug skysčių, praranda druskų ir prasideda dehidratacijos procesas – tada dėl šilumos įtakos žmogus gali ir prarasti sąmonę.
Su klimato kaita padidėja saulės spindėjimo trukmė, t.y. tada kai saulė danguje be jokio debesėlio ir kepina kaip keptuvėje. Tai irgi yra pavojinga.
– O kaip reikėtų nuo viso to saugotis?
Jeigu klimatas ir toliau kis – o kad jis kis mes tikrai neabejojame – pirmiausiai reikės keisti savo gyvenimo būdą. Reikėtų įprasti pasižiūrėti mūsų tinklalapyje (www.meteo.lt), koks yra ultravioletinio spinduliavimo, koks karščio indeksas.
Karščių metu nereikėtų gerti energetinių gėrimų, nes jie, stimuliuodami širdies veiklą dar labiau ją apsunkina. Reikėtų stengtis būti pavėsyje, o paplūdimyje nevertėtų nuolatos gulėti saulės plieskiamoje vietoje.
– Tai šylant klimatui, apsisaugojimui nuo neigiamo poveikio reikėtų kelti didesnius reikalavimus?
Taip. Dabar Europoje yra priimama vadinamoji prisitaikymo politika. Nes klimato kaitos mes nebegalime sustabdyti ir turime galvoti kaip prisitaikyti. Turime pradėti galvoti apie savo elgseną.
Daug kas sėdi patalpose, kur yra kondicionierius – tai ne visada negerai. Šiltnamio sąlygų sukūrimas organizmui yra pavojingas, nes išeinant į lauką šiltnamio sąlygos dingsta. Todėl kai kuriems žmonėms vasara atsiranda slogos, paūmėja sąnarių ligos ir kt.
Kada karšta ir sausa, labai padidėja tarša. Kyla dulkės, sunkiosios dalelės. Tai blogai veikia astma sergančius ir kvėpavimo sutrikus turinčius žmones.
– Tai vasara reikia pradėti ne tik džiaugtis, bet ir jos saugotis?
Taip. Bet ir ne tik vasarą, dabar jau reikia saugoti visais metų laikais. Kaip sakau – išeinant pirmiausiai reikia nepamiršti pasiimti proto.
Net ir namuose, kai karšta ir atidarome langus, gerai būtų pakabinti sudrėkintos medžiagos ar audeklo „užuolaidą”, kuri sugaudytų į kambarį patenkančias dulkes. O ir tvankos metu atsidarę langą į vidų įsileidžiame tą patį karštą orą. Tad kartais langų atidarymas yra nepatartinas. Geriausiai langus būtų atverti vėlai vakare arba prieš rytą.
