Kovo 12-ąją minima pasaulinė glaukomos diena. Glaukoma – lėtinė akių liga, kurios laiku nediagnozavus ir nepradėjus gydyti, galima apakti. Apakimas glaukomos atveju yra neišgydomas, nes liga pažeidžia regos nervą ir tinklainės nervines ląsteles. Bernardinai.lt pakalbino Lietuvos glaukomos draugijos prezidentę prof. Ingridą Janulevičienę, kuri teigia, kad „nuo mūsų pačių aktyvumo priklauso, kad būtų išvengta ar bent jau sustabdyta aklumo grėsmė – kiekvienas žmogus privalėtų bent kartą per metus apsilankyti pas akių gydytoją“.
Aš šiandien glaukoma yra dažnai pasitaikanti liga Lietuvoje, koks jos aktualumas, kas dažniausiai serga?
2010 metais pasaulyje buvo 60,5 mln. sergančiųjų glaukoma. Galvojama, kad 202-aisiais bus jau 80 mln. sergančiųjų. Kartu didėja ir apakusių abiem akimis dėl glaukomos skaičius: 2000-aisiais buvo 6.7 mln., 2010 – 8.5 mln., iki 2020 metų šis skaičius gali išaugti virš 11 mln.
2006 metų statistikos duomenimis, Lietuvoje glaukoma ir akių hipertenzija sirgo virš 49 tūkst. Žmonių. Kasmet Lietuvoje glaukoma suserga apie 10.000 suaugusiųjų ir apie 280 vaikų iki18 m. amžiaus.
Nors glaukoma laikoma vyresnio amžiaus žmonių liga, bet gali sirgti ir vaikai, ir kūdikiai.
Pagrindinis glaukomos rizikos veiksnys – akispūdis ir jo svyravimų amplitudė. Kiti glaukomos rizikos veiksniai: amžius (dažniau serga vyresni nei 45 metų žmonės), paveldimumas, didelė trumparegystė, cukrinis diabetas, akių traumos arba operacija, ilgalaikis kortikosteroidų vartojimas. Esant aukštam kraujospūdžiui neretai būna ir aukštas akispūdis, tačiau glaukoma labiau progresuoja, jei kraujospūdis žemas. Pacientams, kuriems šąla rankos, cypia ausyse, skauda galvą, glaukomos eiga dažnai būna gerokai sunkesnė.
Ką galime padaryti jau dabar, kad apsisaugotume nuo šios ligos ateityje?
Vienintelė ir tikra glaukomos profilaktika – tai savalaikė akių gydytojo konsultacija, kurios metu įvertinami pakitimai, diagnozuojama glaukoma ir skiriamas gydymas. Kiekvienas žmogus bent kartą per metus privalo apsilankyti pas akių gydytoją ir pasitikrinti akis. Nuo mūsų pačių aktyvumo priklauso, kad būtų išvengta ar bent jau sustabdyta aklumo grėsmė.
Šiandien vaisto, kuris išgydytų glaukomą nėra. Vaistai nuo glaukomos turėtų veikti biocheminį mechanizmą ląstelės viduje. Kol kas mokslininkai tokio būdo neatrado. Dabartinis glaukomos gydymas – tai vaistai (lašais į akis), chirurginė operacija įprastu būdu, gydymas lazeriu ar šių priemonių kombinacija. Gydymas susiveda į rizikos veiksnių mažinimą: mažinamas akies spaudimas, gerinama akies, viso organizmo kraujotaka, gydomos gretutinės, galinčios turėti įtakos ir bloginti regos nervo būklę, ligos.
Siūlome pagal Lietuvos glaukomos draugijos informaciją parengtą straipsnį apie šią klastingą ligą, jos diagnostiką ir eigą.
Kas yra glaukoma
Glaukoma – lėtinė akių liga, kurios laiku nediagnozavus ir nepradėjus gydyti, galima apakti. Apakimas glaukomos atveju yra neišgydomas, nes liga pažeidžia regos nervą ir tinklainės nervines ląsteles. Susirgus glaukoma, pamažu siaurėja akiplotis, darosi sunku orientuotis aplinkoje, nes matymas tampa tarsi “pro vamzdį”. Sergantieji ilgą laiką net nežino, jog serga glaukoma, nes pradinėse stadijose ši liga dažniausiai nesukelia jokių nusiskundimų. Glaukoma neužkrečiama, tačiau gali būti paveldima. Cukrinis diabetas, trumparegystė, migrena, arterinio kraujospūdžio svyravimai yra glaukomų rizikos veiksniai.
Nors tikslių duomenų nėra, manoma, kad Lietuvoje yra apie 32 tūkst. sergančiųjų glaukoma. Šia liga dažniau serga vyresni asmenys, kuriems virš 40 metų amžiaus, tačiau sirgti glaukoma gali ir vaikai.
Anksčiau glaukoma vadinta padidinto akispūdžio liga, net sakydavome “gydytojas pamatavo akių spaudimą ir glaukomos nerado”. Šiuo metu taip nėra. Žinome, kad akispūdis yra vienas pagrindinių glaukomų rizikos veiksnių, tačiau glaukoma gali išsivystyti ir esant normaliam akispūdžiui – tai vadinama normalaus akispūdžio glaukoma. Gali būti padidėjęs akispūdis, tačiau be glaukomai būdingų pakitimų – tai vadinama akies hipertenzija. Akispūdis yra dinamiškas fiziologinis parametras, svyruojantis paros bėgyje. Gali būti, kad akispūdis pakyla, tačiau ne tuo metu, kai pacientas lankosi poliklinikoje. Todėl labai svarbu įvertinti akispūdžio svyravimų kreivę paros bėgyje.
Glaukomų diagnostika
Glaukomą anksti ir neabejotinai diagnozuoti yra sudėtinga. Kadangi yra įvairių glaukomų klinikinių formų, liga dažnai išryškėja tik vėlesnėse stadijose, kuomet stebimi jau toli pažengę ir negrįžtami regos nervo pakitimai. Kuo liga toliau pažengusi, tuo lengvesnė diagnostika, tačiau tuomet oftalmologinė pagalba jau būna pavėluota.
Glaukomos diagnozė patvirtinama, remiantis nustatytais rizikos veiksniais, klinikiniais požymiais ir funkciniais pakitimais. Ankstyvame laikotarpyje pakitimai gali būti nežymūs. Atliekant pakartotinus matavimus po keleto mėnesių, glaukoma patvirtinama arba paneigiama, pagal pakitimų dinamiką laiko bėgyje.
Glaukomų gydymo tikslas yra išsaugoti regėjimo funkcijas, užtikrinant paciento gyvenimo kokybę visam likusiam gyvenimui. Glaukomų kontrolei idealiausias būtų toks vaistas ar gydymas, kuris tiesiogiai apsaugotų tinklainės ganglines ląsteles nuo žuvimo.
Pagrindinis šiuo metu naudojamas gydymo būdas, apsaugantis ganglines ląsteles nuo žuvimo yra akispūdžio mažinimas. Vieni antiglaukominiai lašai mažina akies skysčių gamybą, kiti pagerina skysčių nutekėjimą iš akies. Lašai vartojami nuolatos 1-2-3 kartus per dieną visą gyvenimą.Pradėjus glaukomą gydyti akių lašais, būtina įvertinti jų efektyvumą. Paskyrus ilgalaikei terapijai, įvertinama glaukomų progresavimo rizika. Pagal ją nustatomas laikotarpis, kada pacientas turėtų apsilankyti gydytojo – oftalmologo kontrolei. Gali būti, kad akių lašų efektas ilgainiui sumažėja dėl pripratimo, pasidaro nepilnas ir nepakankamas, dėl ko net ir reguliariai lašinant lašus, glaukominiai pakitimai progresuoja.
Chirurginis glaukomos gydymas taikomas, kai gydymas lašais yra neefektyvus, nepakankamas ir nepavyksta sustabdyti glaukominio proceso kompensacijos. Lazerinės chirurginės procedūros taikomos greta medikamentinio gydymo akispūdžio mažinimui arba kaip profilaktinė priemonė Deja, bet chirurginiu būdu sumažinus akispūdį atstatyti iki operacijos prarasto regėjimo neįmanoma.
Problemos
Glaukomos neturi neabejotinų diagnostinių kriterijų, padedančių anksti ( t.y. dar neišsivysčius regos nervo pakitimams) ir neabejotinai nustatyti ligą. Tai apsunkina ankstyvą ligos diagnostiką.
Akių lašai lašinami pastoviai – galimos alerginės reakcijos, pripratimas, efektyvumo sumažėjimas.
Glaukomos atvejų daugėja su amžiumi, dauguma glaukominių pacientų serga dar ir gretutinėmis širdies-kraujagyslių, kvėpavimo sistemos, onkologinėmis ligomis, ir antiglaukominių vaistų pastovus naudojimas apriboja kokybiško gydymo galimybę.
Glaukomos gydymo kokybė didele dalimi priklauso nuo pačių pacientų suvokimo. Dalis visuomenės, būdama gerai informuota sveikatos klausimais, reikalauja aukštesnių sveikatos priežiūros standartų iš savo gydymo įstaigų. Kita dalis visuomenės stokoja informacijos ir sąmoningų žinių apie glaukomą.
akysGlaukomų profilaktika
Profilaktinių priemonių, padedančių išvengti glaukomos išsivystymo, nėra. Tačiau galima diagnozuoti ligą ankstyvose stadijose, kuomet didesnė tikimybė išsaugoti geras regėjimo funkcijas. Būtina visiems asmenims nuo 40 m. amžiaus, ypač sergančių glaukoma šeimos nariams, bent kartą metuose pasitikrinti akispūdį bei regos nervo būklę. Kilus įtarimui, diagnozuoti ligą padės detali specializuota akių gydytojo konsultacija. Negydant glaukomos galima apakti, kiekvienas sergantis gali išsaugoti savo regėjimą.
Dažniausiai užuodamus klausimus apie glaukomą ir specialistų atsakymus galite rasti čia.
Bernardinai.lt
