Švedijos ir Danijos tyrėjų grupė 21 metus stebėjo kavos vartojimą 1.409 vidurinio amžiaus moterų ir vyrų grupėje. Per šį laikotarpį 61 tyrimo dalyvis susirgo silpnaprotyste, o 48 išsivystė Alzhaimerio liga.
Lygindami gausius socioekonominius ir sveikatos faktorius, įskaitant ir didelį cholesterolio kiekį bei aukštą kraujo spaudimą, mokslininkai nustatė, kad tiems asmenims, kurie per dieną išgerdavo tris-penkis puodelius kavos, net 65 procentais sumažėdavo tikimybė susirgti silpnaprotyste nei du ar mažiau puodelių išgeriantiems asmenims.
Penkis ir daugiau puodelių kavos per dieną išgeriantiems asmenims taip pat gresia mažesnė tikimybė susirgti silpnaprotyste, tačiau tris-penkis puodelius per dieną išgeriančios grupės negalima statistiškai lyginti su pirmąja grupe dėl itin mažos pastarosios imties.
Stokholmo Karolinskos institute dirbantis daktaras, neurologijos docentas, Miia Kivipelto kol kas neragina skubėti gerti kavos, nes jo ir komandos atliktas tyrimas yra tik stebėjimo pobūdžio. Šiuo metu nėra įrodymų, kurie leistų teigti, kad kavos negeriantiems asmenims pradėjus ją vartoti sumažėtų tikimybė susirgti silpnaprotyste. Anot daktaro Kivipelto bei jo kolegų, yra keletas priežasčių, nulemiančių mažesnę tikimybę susirgti silpnaprotyste. Pirma, kavos vartojimas sumažina tikimybę susirgti antrąja diabeto forma. Kaip žinoma sergant diabetu padidėja tikimybė susilpninti psichinę sveikatą. Tyrimai su gyvūnais rodo, kad kofeinas sumažina amiloidinių plokštelių, kurios yra pagrindinis Alzhaimerio ligos požymis, susiformavimą smegenyse. Antra, kava veikia kaip antioksidantas, sumažinantis kraujagyslių rizikos veiksnius įtakojančius silpnaprotystę. Taip pat daktaras Kivipelto pažymi, kad ankstesnių tyrimų duomenys rodo, jog kavos vartojimas gali sumažinti tikimybę susirgti Parkinsono liga.
