Memorialinės lentos atidengimu prie centrinio pastato trečiadienio vidurdienį prasidės Kauno medicinos universiteto klinikų jubiliejaus šventė.
Kauno medicinos universiteto klinikoms (KMUK) liepos 1-ąją sukako 70 metų. Šventė buvo nukelta į rudenį, tad dabar švenčiama ir Mokslo bei žinių, tuo pačiu – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, įkurto iš Medicinos universiteto ir Lietuvos veterinarijos akademijos, pirmoji oficiali veiklos diena.
Pasak KMUK generalinio direktoriaus prof. Juozo Pundziaus, Kauno klinikos – didžiausia Lietuvos daugiaprofilinė gydymo įstaiga, maždaug du kartus didesnė už Vilniuje esančią Santariškių ligoninę.
Kauno medicinos universiteto klinikų stacionaro skyriuose šiandien vienu metu gali būti gydoma iki 2 tūkst. pacientų. Jose dirba 1656 gydytojai ir per 2400 slaugos personalo specialistų.
Praėjusiais metais šioje gydymo įstaigoje apsilankė daugiau nei 1 mln. pacientų. Stacionare 2009 – aisiais buvo gydoma beveik 84 tūkst. ligonių, Klinikose atlikta 61 tūkst. 120 operacijų.
„Mūsų įstaigos jubiliejus – gera proga apžvelgti klinikų raidą, čia dirbusių ar tebedirbančių medikų nueitą kelią. Nes svarbiausia čia buvo ir yra kaip tik žmonės, kurie tuo keliu eina. Todėl šventė bus gera proga padėkoti jiems už darbus, kantrybę, atsidavimą ir rūpestį ligoniais”, – naujienų agentūrai ELTA sakė KMUK vadovas prof. J. Pundzius.
Pasak istorijos šaltinių, ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Kauno Vytauto Didžiojo universiteto klinikų statybai paskirtas 12 ha sklypas Žaliakalnyje, VII forto rajone, šalia ten tuomet veikusios Šv. Luko ligoninės.
Architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis paruošė sklypo eskizinį projektą, o tarptautinį statybų projekto konkursą (drauge su 10 tūkst. litų premija) laimėjo prancūzų architekto Urbaino Cassano, sukaupusio patirtį ligoninių statybose, projektas. Laimėtojui talkino architektas Elie Ouchanoffas. Vietinis architektas Feliksas Bielinskis suprojektavo Patologinio anatomikumo pastatą. Kertinis statybų akmuo buvo pašventintas 1937 m. liepos 21 d. Ketinta pastatyti 6 korpusų, sujungtų požeminiais tuneliais, 518 lovų kliniką už 3 mln. 484 tūkst. 330 litų.
Universiteto klinika buvo vienas stambiausių statybų objektų tarpukario Lietuvoje. Pirmą kartą kai kurie darbai mechanizuoti, panaudotas vibruotas betonas, naujovišku būdu statytos laiptinės, pastatytas 75 m aukščio kaminas. Darbai truko dvejus metus – iki 1939 metų liepos. Klinikų plotas siekė apie 160 tūkst. kvadratinių metrų. Statyba ir įrengimas kainavo 14 mln. litų. Eksploatacija pradėta 1940 m.
1941 m. pradžioje klinikose buvo 750 lovų. Vokiečių okupacijos metais (iki 1944 m.) veikė karo ligoninė. Per karą pastatai išliko, bet brangi medicinos įranga buvo išgrobstyta. Civilinei valdžiai klinikos perduotos 1945 m.
Naujos statybos jų teritorijoje prasidėjo 1964-aisiais. Lygiagrečiai pradėta rekonstruoti ir senus pastatus. Pastatytas Medicinos instituto mokomasis ir laboratorijų korpusas, Akušerijos ir ginekologijos, Akių ligų, Kardiologijos, Neurochirurgijos ligoninės. Netgi buvo užveistas didelis sodas, o ligonių rekreacijai – ant Neries kranto pušynas. Vėliau sodui skirta teritorijos dalis mažėjo, nes buvo statomi nauji klinikų korpusai. Prieš keletą metų čia atsirado moderni Kauno medicinos universiteto biblioteka ir informacijos centras.
Universiteto klinikų statinių ansamblis yra vertingas paveldo objektas, visiškai išlikęs ir nepakeitęs pagrindinės gydymo įstaigos funkcijos. Kauno klinikų kompleksas įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, Vyriausybės nutarimu jis paskelbtas kultūros paminklu.
