Kauno medicinos universiteto klinikoms (KMUK) liepos 1-ąją sukanka 70 metų, tačiau dėl šalyje paskelbto gedulo klinikų jubiliejaus šventė nukeliama į rugsėjo 1-ąją.
Tai – didžiausia Lietuvos daugiaprofilinė gydymo įstaiga, maždaug du kartus didesnė už Vilniuje esančią Santariškių ligoninę. Kauno medicinos universiteto klinikų stacionaro skyriuose šiandien vienu metu gali būti gydoma iki 2000 pacientų.
KMUK dirba 1656 gydytojai ir 2409 slaugos personalo specialistai. Praėjusiais metais šioje gydymo įstaigoje apsilankė daugiau nei milijonas pacientų. Stacionare pernai buvo gydoma beveik 84 tūkst. ligonių, Klinikose atlikta 61 120 operacijų.
„Mūsų įstaigos jubiliejus – gera proga apžvelgti klinikų raidą, čia dirbusių ar tebedirbančių medikų nueitą kelią. Nes svarbiausia čia buvo ir yra kaip tik žmonės, kurie tuo keliu eina. Todėl jubiliejus bus gera proga padėkoti jiems už darbus, kantrybę, atsidavimą ir rūpestį ligoniais”, – Etai sakė KMUK vadovas prof. Juozas Pundzius.
Ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Kauno Vytauto Didžiojo universiteto klinikų statybai buvo skirtas 12 ha sklypas Žaliakalnyje, VII forto rajone, šalia ten tuomet veikusios Šv. Luko ligoninės. Architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis paruošė sklypo eskizinį projektą, paskelbtas tarptautinis statybų projekto konkursas. Jį (drauge su 10 tūkst. litų premija) laimėjo prancūzų architekto Urbaino Cassano, sukaupusio patirtį ligoninių statybose, projektas.
Laimėtojui talkino architektas Elie’is Ouchanoffas.
Ketinta pastatyti 6 korpusų, sujungtų požeminiais tuneliais, 518 lovų kliniką, kuri turėjo kainuoti 3,5 mln. litų. Vietos architektas Feliksas Bielinskis suprojektavo Patologinio anatomikumo pastatą. Kertinis statybų akmuo buvo pašventintas 1937 metų liepos 21 d.
Universiteto klinika buvo vienas stambiausių statomų objektų tarpukario Lietuvoje. Statybos darbai truko dvejus metus – iki 1939 metų liepos. Klinikų plotas siekė apie 160 tūkst. kvadratinių metrų. Jų statyba ir įrengimas kainavo 14 mln. litų, objektą eksploatuoti pradėta 1940 m. vasarą.
1941 m. pradžioje klinikose veikė 750 lovų stacionariniai skyriai. Vokiečių okupacijos metais (iki 1944-ųjų) čia buvo įkurdinta karo ligoninė. Per karą pastatai išliko, bet brangi įranga buvo išgrobstyta. Civilinei valdžiai klinikos perduotos 1945 m.
Naujos statybos jų teritorijoje prasidėjo 1964-aisiais. Lygiagrečiai pradėta rekonstruoti ir senus pastatus. Pastatytas Medicinos instituto mokomasis ir laboratorijų korpusas, Akušerijos ir ginekologijos, Akių ligų, Kardiologijos, Neurochirurgijos ligoninės. Netgi buvo užveistas didelis sodas, o ligonių rekreacijai – ant Neries kranto pušynas. Vėliau sodui skirta teritorijos dalis mažėjo, nes buvo statomi nauji klinikų korpusai. Prieš keletą metų čia atsirado moderni Kauno medicinos universiteto biblioteka ir informacijos centras.
Universiteto klinikų statinių ansamblis paminklosaugos požiūriu yra vertingas objektas, visiškai išlikęs ir nepakeitęs pagrindinės gydymo įstaigos funkcijos. Kauno klinikų kompleksas įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, jis paskelbtas kultūros paminklu.
Anot prof. J. Pundziaus, šios gydymo įstaigos populiarumą Lietuvoje lemia ne jos statinių kultūrinė vertė ir ne komplekso didumas. Visų pirma tai lemia klinikose dirbančių žmonių aukšta kvalifikacija bei gebėjimas suteikti pačias kokybiškiausias paslaugas. Todėl KMUK šiandien pelnytai gali džiaugtis tapusios patrauklia įstaiga, kurios personalas geba užsitarnauti pacientų pasitikėjimą, pagarbą ir dėkingumą.
