Famisano

Kaune pritarta dviejų savivaldybės ligoninių sujungimui

Sveikatos apsaugos ministerijos atsakyme Kauno miesto merui Andriui Kupčinskui nurodytas savivaldybei priklausančių ligoninių jungimas, dėl kurio sprendimą reikėtų priimti iki balandžio 1 dienos, realiai turėtų virsti sujungimu.

Tokiam jungimo būdui šį kartą pritarė miesto tarybos kolegija, ne taip seniai balsavusi už vienos iš ligoninių prijungimą prie kitos, primena ELTA. Tačiau po kolegijos posėdžio miesto taryba, mero prašymu, sausį netgi nesvarstė šio klausimo ir jokio sprendimo nepriėmė.

Dabar tarybai bus teikiamas sprendimo projektas dėl įstaigų sujungimo, kuris, pasak savivaldybės administracijos Teisės departamento direktoriaus Dainiaus Ratkelio, jokių teisinių pasekmių ligoninių darbuotojams neturės. Žmonės dėl sujungimo darbo nepraras. Išskyrus ligoninių direktorius, nes iš dviejų senų Kauno savivaldybės sveikatos priežiūros įstaigų bus steigiama nauja respublikinio lygio Kauno miesto ligoninė. O jai vadovauti galės tas, kuris laimės savivaldybės paskelbtą ligoninės direktoriaus (vyriausiojo gydytojo) konkursą.

Panašų konkursą tik pernai laimėjęs gydytojas Kęstutis Mazurkevičius tapo dabar numatomos reorganizuoti Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės (RKKL) direktoriumi. Kitos reorganizuojamos įstaigos – Kauno 2 klinikinės ligoninės direktorius Tautvydas Jankauskas jai vadovauja apie 15 metų.

Anot savivaldybės Socialinių reikalų departamento direktoriaus Gedimino Jankaus, pirmasis (prijungimo) variantas, kurį rekomendavo savivaldybės administracijos direktoriaus Vyganto Gudėno vadovaujama darbo grupė, pasirodė nepriimtinas kai kuriems medikams bei daliai politikų. Delsti, kaip dabar siūlo dalis savivaldybės tarybos socialdemokratų, neįmanoma. Kadangi ministerija nurodė: neįkūrus naujos (respublikinio lygmens) ligoninės, abi savivaldybės ligoninės prarastų dalį finansavimo iš Sveikatos draudimo fondo. Viena jų (mažesnė) liktų rajonine, kita – regionine. Sujungus ligonines, bus galima optimizuoti paslaugas ir dirbti taupiau naudojant įstaigai tenkančias lėšas.

Spėlionės, kad Kauno medicinos universiteto klinikose įkūrus Mišrių traumų centrą nebereikės RKKL Traumatologijos punkte (poliklinikoje) teikiamų paslaugų, anot miesto tarybos Antikorupcijos komisijos pirmininko Raimundo Kaminsko, neturi jokio pagrindo, nes jau dabar ši Kauno savivaldybės ligoninė kasmet pagalbą suteikia apie 60 tūkstančių kauniečių. O KMUK traumų centras numato per metus priimti apie 35 tūkst. ligonių. Be to, jis nepradėtas statyti.

„Sveikatos sektorius Kaune yra mažiausiai kontroliuojamas, – sakė R. Kaminskas, – bet kalbant apie techninius įstaigų dalykus, derėtų nepamiršti pacientų. Šiuo atveju ligoninių jungimas turėtų užtikrinti geresnę paslaugų kokybę ir prieinamumą. Nesvarbu, kad sveikatos apsaugos ministras savivaldybei kokį raštą parašo, o kažkas iš Seimo užsinori, kad Kaune būtų daroma būtent taip, o ne kitaip, mums vis tiek spręsti reikia visų pirma galvojant apie naudą pacientui”, – įsitikinęs R. Kaminskas.

Liberalų sąjūdžio atstovė miesto taryboje Jūratė Matekonienė „tradiciškai” siūlė pirmiausia „padaryti analizę”, o tik po to diskutuoti apie ligoninių sujungimą.

Meras Andrius Kupčinskas jai priminė, kad tokią analizę senokai yra atlikusi Sveikatos apsaugos ministerija. Savivaldybė turi tęsti prieš kelerius metus pradėtą sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimą. Juolab kai praėjusių metų gruodį ir Vyriausybė patvirtino šio proceso III etapo programą, kur kalbama apie dviejų Kauno savivaldybei priklausančių ligoninių sujungimą.

 



ELTA

TAIP PAT SKAITYKITE