Nuo 2005 m. liepos 1 d., įsigaliojus naujam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymui, invalidumo pensijų sistema pertvarkyta į valstybinio socialinio draudimo pensijų, netekus darbingumo, sistemą.
Naujame įstatyme nebevartojama senoji sąvoka „invalidas”, vietoje jos įteisinta sąvoka „neįgalusis”. Taip pat neliko „invalidumo” sąvokos, ją pakeitė dvi naujos – „neįgalumo lygis” ir „darbingumo lygis”.
Pagal galiojančią tvarką, jaunuoliams iki 18 metų neįgalumo lygis, kuris pagal patirtos ar įgimtos negalios sunkumą skirstomas į sunkų, vidutinį ir lengvą, išreiškiamas procentais. Vyresniems nei 18 metų neįgaliems asmenims iki senatvės pensijos amžiaus vietoj invalidumo grupės nustatomas darbingumo lygis, įvertinant jų gebėjimus dirbti, gauti būtinas medicinos, profesinės ir socialinės reabilitacijos paslaugas bei išmokas, lengvatas. Asmenims, sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus, darbingumo lygis nenustatomas. Šiems asmenims gyvenamosios vietos savivaldybės sprendimu nustatomi specialieji poreikiai ir specialiųjų poreikių lygis.
Kaip nustatomas specialiųjų poreikių lygis senatvės pensininkams?
Pensininkai, pageidaujantys, kad jiems būtų nustatytas specialiųjų poreikių lygis, pirmiausia turėtų kreiptis į šeimos gydytoją dėl specialiųjų poreikių įvertinimo. Tik įvertinęs, ar pacientui reikalingi specialūs poreikiai, gydantis gydytojas pagal patvirtintus ligų ar būklių kriterijus ir aprašus išduoda siuntimą į gydytojų konsultacinę komisiją (toliau GKK), kuri yra toje pačioje sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje asmuo yra prisiregistravęs. GKK išrašo nustatytos formos specialiuosius poreikius patvirtinančią pažymą (pažymas).
Pensininkas, gavęs vieną ar kelias pažymas ir pageidaujantis, kad jam būtų nustatytas specialiųjų poreikių lygis, su prašymu turi kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybės padalinį, atsakingą už specialiųjų poreikių nustatymą ir tenkinimą. Šias paslaugas teikia Socialinės paramos skyriai. Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, įvertinęs asmens nustatytus specialiuosius poreikius, priima sprendimą dėl asmens specialiųjų poreikio lygio nustatymo ir tenkinimo. Gali būti nustatytas didelių, vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis.
Kokia tvarka išduodamas neįgaliojo pažymėjimas?
Asmenims, kuriems yra nustatytas specialiųjų poreikių lygis, išduodamas neįgaliojo pažymėjimas. Jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių pats negali pasirūpinti neįgaliojo pažymėjimu, jo įgaliotas atstovas, sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), globėjas, (rūpintojas) arba asmeniui atstovaujantis gyvenamosios vietos savivaldybės darbuotojas turi kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę ir pateikti:
• prašymą išduoti pažymėjimą
• sprendimą dėl asmens specialiųjų poreikių lygio nustatymo ir tenkinimo
• kitus reikalingus dokumentus.
Įstatyme numatytas pereinamasis laikotarpis iki 2007 m. liepos 1 d., per kurį tiems, kam invalidumo grupė suteikta neterminuotai, pasibaigus invalidumo grupės terminui, darbingumo lygis bus įvertinamas pagal naująją tvarką.
Kokias lengvatas galima gauti?
Asmenys, kuriems nustatytas specialiųjų poreikių lygis ir kuriems yra išduodamas neįgaliojo pažymėjimas, turi teisę į lengvatas, susijusias su transporto, vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo, medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo išlaidų kompensavimu, techninės pagalbos priemonių įsigijimo ir transporto išlaidų kompensavimu, specialiųjų lengvųjų automobilių ir jų techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos gavimu, vykimu per pasienio kontrolės punktus, skiriamojo ženklo ,,neįgalusis” naudojimo ir kt.
Kaip nustatomas neįgalumo ir darbingumo lygis?
Asmenims iki 18 metų neįgalumo lygį ir asmenims nuo 18 metų iki senatvės pensijos amžiaus darbingumo lygį nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT). Pakanka kreiptis į šeimos gydytojus, vaikų ligų gydytojus, kurie, įvertinę asmens sveikatos būklę, parengia visus reikalingus medicininius dokumentus NDNT. Nustačiusi neįgalumo ar darbingumo lygį NDNT išduoda asmeniui neįgalumo lygio ar darbingumo lygio pažymą (vietoj invalidumo grupės).
Darbingumo lygiai diferencijuojami. Jeigu darbingumo lygis yra 0-25 proc., asmuo pripažįstamas nedarbingu. Nustačius 30-55 proc. darbingumo lygį, asmuo yra iš dalies darbingas. Nuo 60 – 100 proc. darbingumo lygio – asmuo yra darbingas.
Darbingumo lygs nustatomas remiantis medicininiais kriterijais ir esama sveikatos būkle bei profesiniais darbingumo kriterijais (kvalifikacija, amžius, darbo įgūdžiai ir pan.).
Naujoji neįgalumo ir darbingumo nustatymo sistema orientuota į neįgalaus žmogaus intergracijos į visuomenę skatinimą. Neįgaliesiems mokamos neįgalumo ar senatvės pensijos.
Ką daryti, jeigu Jūsų netenkina NDNT komisijos išvados?
Jei asmuo nesutinka su NDNT komisijos išvadomis, jis turi teisę kreiptis į NDNT Sprendimų kontroles skyrių (Švitrigailos g. 10, Vilnius, tel. (8 5) 233 95 11). Jei netenkina šio skyriaus atsakymas, pilietis turi teisę kreiptis į Ginčų komisiją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ( Vivulskio g. 10-26, Vilnius, tel. (8 5) 266 42 80).
