REXSAN

Kas ką moko gyvenimo: mamos patirtis

Man visada atrodė, kad būtent aš auklėju, mokau savo vaikus (o jų turiu ketvertą), perduodu jiems pavyzdžius ir mokau, kaip gyventi. Ir nors taip, iš tiesų, ir yra, bet vis dėlto vis dažniau suprantu, kad ir pati turiu ko išmokti iš savo vaikų…

Kai stebiu mūsų vaikus, visada pagaunu save šiek tiek pavydinčią jiems nerūpestingo santykio su gyvenimu. Jie tarsi gaudo ir išgyvena kiekvieną akimirką. Jie nesigėdija rodyti savo emocijų ir jausmų. Ir jie myli gyvenimą labiau nei bet kuris suaugusysis. Noriu pasidalinti keletu tų pamokų, kurias kasdien gaunu iš savo mažųjų. Jos padeda man tapti laimingesnei.

Stengiuosi į žmones žvelgti be išankstinių nuostatų ir prietarų. Vaikai (beje, ir gyvūnai panašiai elgiasi) iš prigimties, natūraliai myli visus žmones, nepriklausomai nuo jų socialinio statuso, tautybės ir pan. Jei vaikas iš anksto yra prieš kažką nusistatęs, tikėtina, kad tai buvo padaryta suaugusiųjų. Aš pati stengiuosi gerbti kiekvieną žmogų (bent jau iki tol, kol jis tai užsitarnauja).

Kartais aš leidžiu sau paverkti ir išsirėkti. Kiek kartų pastebėjau, kad paverkę ar po isterijų vaikas tampa laimingesnis ir ramesnis. Jis tarsi išliejo savo negatyvias emocijas tuose keliuose pažviegimuose. Tik stengiuosi, kad tą akimirką šalia manęs nebūtų mano vaikų.

Atsikėlei – nusišypsok. Būtent taip atsikelia vaikai. Džiaugdamiesi kiekviena diena ir pasirengę kažkam tai naujo. O ir šiaip – atsibusti anksti yra sveika. Tiek visko suspėji padaryti! Ir vietoj to, kad dejuotum, jog galėjai dar valandėlę pamiegoti, geriau prasidedančia dieną sutikti taip, kaip ją sutinka vaikai. Nesvarbu, kad dar klaikiai anksti, vaikai pilni optimizmo, vilčių ir šypsenų. Kodėl nepaėmus iš jų pavyzdžio? Juo labiau, kad suaugusieji ir taip žymiai rečiau šypsosi. O juk ne paslaptis, kad šypsena – labai užkrečiama.

Nenustokite stebėtis. Vaikai visada pasirengę surasti kažką naujo ir įdomaus. Jie daugybę kartų man suteikė progų į įprastus dalykus, reiškinius pažiūrėti visiškai naujai, tarsi iš kitos pusės. Toks tyrinėjantis požiūris į gyvenimą ir pasirengimas viskuo stebėtis, netgi pačiam paprasčiausiam lapeliui, gėlytei, nepažįstamajam daro gyvenimą džiaugsmingesnį ir įdomesnį.

Vaikai – geriausia, ką mums duoda gyvenimas. Ir šalia jų mes patys tampame geresni.

Mama I.

Bernardinai.lt

TAIP PAT SKAITYKITE