Statistikos departamento duomenimis, 2009 m. Lietuvoje mirė 42 tūkst. žmonių ir tai 1,8 tūkst. mažiau negu 2008 m. Nors mirusiųjų skaičius, tenkantis 1000 gyventojų, per metus sumažėjo nuo 13,1 iki 12,6, šalies gyventojų mirtingumas 1,3 karto viršijo Europos Sąjungos vidurkį (9,7). Tik Bulgarijoje (14,2), Latvijoje (13,3) ir Vengrijoje (13) mirtingumas buvo didesnis negu Lietuvoje.
Statistika rodo, kad skirtumas tarp vyrų ir moterų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės Lietuvoje didžiausias visoje ES. 2009 m. vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 67,5, moterų – 78,6 metų. Palyginti su 2008 m., vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė pailgėjo 1,2, moterų – vienais metais. Lietuvos vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė išlieka trumpiausia Europos Sąjungoje, moterų – nežymiai viršija tik Bulgarijos ir Rumunijos moterų vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmę.
2009 m. didžioji dalis (77,5%) mirusiųjų buvo 60 metų ir vyresnio amžiaus, 15–59 metų amžiaus mirusieji sudarė beveik 22 procentus, o 1–14 metų amžiaus vaikai – nežymią dalį (0,3%). 2009 m. darbingo amžiaus vyrų mirė beveik triskart daugiau negu šio amžiaus moterų.
2009 m. mirė 181 vaikas iki vienerių metų amžiaus, 1000 gimusiųjų teko 5 mirę kūdikiai. Kūdikių mirtingumas buvo mažesnis negu aštuoniose ES valstybėse: Rumunijoje (10,1), Bulgarijoje (9), Latvijoje (7,8), Slovakijoje (5,7), Lenkijoje (5,6), Kipre ir Maltoje (po 5,3) bei Vengrijoje (5,1).
Duomenys rodo, kad kas antras mirusysis miršta nuo kraujotakos sistemos ligų. 2009 m., kaip ir kasmet, daugiausia (23,3 tūkst.) žmonių mirė nuo kraujotakos sistemos ligų. Vyrų standartizuotas mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų rodiklis (100 000 vyrų teko 671,5 mirusiųjų) buvo 1,7 karto didesnis nei moterų (384,9). Nors nuo 2007 m. vyrų ir moterų mirtingumo nuo šių ligų rodikliai šiek tiek mažėjo, tačiau išliko gerokai didesni negu kitose ES valstybėse: ir vyrų, ir moterų buvo treti pagal dydį, o ES vidurkį viršijo atitinkamai 2,5 ir 2,2 karto.
Nuo kraujotakos sistemos ligų miršta daugiausia 60 metų ir vyresnio amžiaus žmonės. 2009 m. beveik du trečdaliai šio amžiaus mirusiųjų mirė nuo kraujotakos sistemos ligų.
Taip pat penktadalis mirusiųjų miršta nuo piktybinių navikų. 2009 m. nuo piktybinių navikų mirė 8130 žmonių, tai 136 mažiau negu 2008 m. Praėjusiais metais vyrų standartizuotas mirtingumo nuo piktybinių navikų rodiklis nežymiai padidėjo – 100 000 vyrų teko 293,1 mirusiojo, moterų – sumažėjo (132,5). Vyrų mirtingumo nuo piktybinių navikų rodiklis 1,3 karto, moterų – 1,1 karto viršijo ES vidurkį.
2009 m. vyrai daugiausia mirė nuo trachėjos, bronchų ir plaučių (1149), prostatos (496) ir skrandžio (407) piktybinių navikų, o moterys – nuo krūties (594), skrandžio (281), storosios žarnos ir kiaušidžių (po 269) piktybinių navikų.
