Nobel biocare

Kartu tai – įmanoma

Nuo 2005 metų vasario 4-oji diena minima kaip pasaulinė vėžio diena. 2012 metais minimos dienos šūkis – „Kartu tai – įmanoma” (angl. „Together it is possible”) – nes kiekvienas žmogus, organizacija ar vyriausybė, atlikdama savo vaidmenį, gali prisidėti prie ankstyvų vėžio ir kitų lėtinių neinfekcinių ligų mirčių atvejų sumažinimo (iki 2025 m. numatyta sumažinti mirčių skaičių iki 25 proc.).

Vėžys (lot. cancer) – tai terminas, kuris mūsų kalboje dažniausiai reiškia piktybinį naviką. Šis terminas kilęs nuo lotyniško upių vėžio pavadinimo (cancer), nes vėžys (liga) kabinasi prie bet kurios kūno dalies kaip upių vėžys savo žnyplėmis. Garsus britų onkologas R. A. Willis (1952 m.) pateikė patį trumpiausią naviko apibūdinimą: „Navikas – tai nenormali audinio masė, kuri, ne taip kaip normalus audinys, auga be galo ir išlieka tokia pati net pašalinus priežastis, sukėlusias pakitimus“.

Kasmet daugiau kaip 12,7 milijono žmonių pasaulyje išgirsta vėžio diagnozę, 7,6 milijonai žmonių nuo šios ligos miršta. Nors Lietuvos sergamumo struktūroje onkologiniai susirgimai yra ganėtinai nutolę nuo pirmojo trejetuko, mirtingumo struktūroje jie užima antrąją vietą (Vilniuje  – 21,2 proc. visų mirčių, Lietuvoje – 19,4 proc. visų mirčių 2010 m.) ir yra viena aktualiausių visuomenės sveikatos problemų tiek mūsų šalyje, tiek visame pasaulyje.

Remiantis HI SIC duomenimis, apskaičiuotais Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos SVEIDRA, sergamumas onkologinėmis ligomis Lietuvoje tolygiai didėja. Ne išimtis – ir Vilniaus miestas. 2010 m. Vilniaus mieste užregistruota 19 199 (34,5 atv. / 1 000 gyv.) nauji navikų atvejai – tai 1 412 atvejų daugiau negu 2009 m. Vilniaus mieste vyrų sergamumas onkologinėmis ligomis buvo 25,8 atv. / 1 000 vyrų, moterų – 41,6 atv. / 1 000 mot. (Lietuvos mastu 2010 m. 1 000 vyrų teko 15,81 onkologinių ligų atvejų, 1 000 moterų – 29,4 atvejų). 73,5 proc. visų naujai užregistruotų atvejų Vilniaus mieste sudarė susirgimai gerybiniais navikais, 20,7 proc. – piktybiniais navikais ir 2,7 proc. – navikais in situ (Lietuvoje atitinkamai 69,5 proc., 24,8 proc. ir 2,4 proc.).

Analizuojant susirgimų piktybiniais navikais struktūrą Vilniaus mieste 2010 m., paaiškėjo, kad daugiausia naujai užregistruotų susirgimų sukėlė priešinės liaukos vėžys (15,8 proc.), kiaušidžių vėžys (2,5 proc.), odos piktybiniai navikai (22,2 proc.) ir storosios žarnos vėžys (5,3 proc.).

VYRAI Vilniaus mieste dažniausiai sirgo priešinės liaukos (prostatos) (31,9 proc. naujų atvejų), odos (17,1 proc.), plaučių ir bronchų (8,1 proc.), storosios žarnos vėžiais (5,5 proc.), limfomomis ir leukozėmis (4,6 proc.), šlapimo pūslės (3,3 proc.) vėžiu (o Lietuvoje vyrai dažniausiai sirgo priešinės liaukos (28,8 proc. naujų atvejų), odos (14,2 proc.), plaučių ir bronchų vėžiais (10,7 proc.), limfomomis ir leukozėmis (5 proc.) ir storosios žarnos vėžiu (4,6 proc. naujų atvejų). MOTERYS Vilniaus mieste 2010 m. dažniausiai sirgo odos (27 proc. naujų atvejų), krūties (15,8 proc.), gimdos kaklelio, kūno ir gimdos (9,3 proc.) piktybiniais navikais, limfomomis ir leukozėmis (6,2 proc.), storosios žarnos (5,1 proc.) ir kiaušidžių (4,9 proc.) vėžiais. Lietuvoje moterys 2010 m. sirgo panašiai kaip ir Vilniaus mieste (dažniausiai sirgo odos (23,9 proc. naujų atvejų), krūties (17,2 proc.), gimdos kaklelio, gimdos kūno ir gimdos (11,8 proc.) piktybiniais navikais, limfomomis ir leukozėmis (6 proc.) ir storosios žarnos vėžiu (5,2 proc.).

Visose amžiaus grupėse pastebėtas sergančių asmenų skaičiaus didėjimas. Nors vėžiu suserga vis daugiau jaunų žmonių, jis vis dėlto išlieka vyresnių žmonių liga. Sparčiausiai augantis sergamumas piktybiniais navikais nustatytas 65 m. ir vyresnių žmonių grupėje (2001 m. 1 000 65 m. ir vyresnių asmenų teko 43,7 piktybinių navikų atvejų, 2010 m. šis rodiklis išaugo iki 89,6 atv. / 1 000 gyv.).

Artėjant pasaulinei vėžio dienai, Vilniaus visuomenės sveikatos biuro specialistai visus žmones ragina prisidėti prie šios dienos minėjimo ir susivienyti kovai su pasauline vėžio epidemija. Specialistai primena, jog vėžio atsiradimą lemia daugybė veiksnių, kurių pagrindiniai – mitybos ypatumai (20–50 proc.), rūkymas (29–31 proc.), įvairios infekcijos (10–20 proc.), paveldimumas (10–20 proc.), jonizuojanti ir ultravioletinė spinduliuotė (5–7 proc.), alkoholis (4–6 proc.), profesija (2–4 proc.), fizinio aktyvumo stoka (1–20 proc.), aplinkos užterštumas (1–5 proc.), vaistai (mažiau kaip 1 proc.), pramonės produktai (mažiau kaip 1 proc.). Didelės vėžio rizikos grupėms priklauso rūkantys ir gyvenantys ar dirbantys šalia daug rūkančių, nutukę, dirbantys kenksmingų pramonės šakų įmonėse, piktnaudžiaujantys alkoholiu, sergantys kitomis ligomis, sirgę ar gydyti nuo piktybinių navikų, tie, kurių šeimose buvo ar yra sirgusių krūties, storosios žarnos, skrandžio, prostatos vėžiu asmenys.

PSO duomenimis, apie 30–50 proc. visų piktybinių navikų galima išvengti vykdant vėžio profilaktiką. Vienas iš būdų tai padaryti – gerinti žmonių informuotumą apie valstybines patikrų programas, siekiant nustatyti piktybinius navikus ankstyvosiose stadijose. Šiuo metu Lietuvoje yra vykdomos šios su onkologinių susirgimų prevencija susijusios programos:

–    gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa, skirta moterims nuo 25 iki 60 metų. Pagal ją kartą per trejus metus atliekamas citologinio tepinėlio tyrimas. Kol normalios gimdos kaklelio ląstelės dėl įvairiausių veiksnių virsta vėžinėmis, praeina ne vienas mėnuo ir net ne vieni metai. Pakitimų pradžios moterys dažnai nejaučia, tačiau tik anksti juos nustačius galima išvengti ligos, pasveikti. Pagal citologinio tepinėlio rezultatus gali būti nemokamai atliekama biopsija, leidžianti objektyviai patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę.

–    atrankinės mamografijos patikros dėl krūties vėžio programa, skirta moterims nuo 50 iki 69 metų. Pagal programą kartą per dvejus metus atliekamas mamografinis tyrimas, leidžiantis tiksliai nustatytivėžį ar iki tol įvykusius pakitimus. Gavus šeimos gydytojo siuntimą atlikti mamografinį tyrimą, galima iš anksto užsiregistruoti (ir telefonu) mamografijos įrenginį turinčioje sveikatos priežiūros įstaigoje, atliksiančioje tyrimą. Tyrimo rezultatus praneša šeimos gydytojas, gavęs juos iš mamogramas vertinančios įstaigos.

–    priešinės liaukos (prostatos) vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, skirta vyrams nuo 50 iki 75 metų bei vyrams nuo 45 metų, kurių tėvai ar broliai yra sirgę prostatos vėžiu. Pagal šią programą kartą per dvejus metus atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje. Jei PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas išduoda siuntimą konsultuotis pas urologą, o šis prireikus atlieka priešinės liaukos biopsiją, leidžiančią patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę.

–    storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa, skirta asmenims nuo 50 iki 75 metų. Kol kas ši programa įgyvendinama Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šaulių apskrityse. Kartą per dvejus metus atliekamas imunocheminis testas. Jei gaunamas neigiamas testo atsakymas, vadinasi, pacientas yra sveikas ir pakartotinai turės pasitikrinti po dvejų metų. Jei atsakymas teigiamas, šeimos gydytojas duos siuntimą kolonoskopijai atlikti. Prireikus kolonoskopijos metu gali būti atliekama ir biopsija.

Dėl vėžio prevencinių programų reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Nebūtina laukti kvietimo pasitikrinti, reikia rodyti ir savo iniciatyvą!

Vilniaus miesto savivaldybės
Visuomenės sveikatos biuras

Viešųjų ryšių specialistė
Inga Žarskienė

Tel. 8 5 271 1244
El. p. inga.zarskiene@vvsb.lt
Klinikų g. 2, LT-10206 Vilnius
www.vvsb.lt

TAIP PAT SKAITYKITE