Kalankė gali žydėti beveik ištisus metus, nereikalaudama ypatingos priežiūros. Tačiau šis augalas, be grožio, dovanos jums ir sveikatos.
Kad kalankė pražydėtų
Olandijos gėlių aukcione kalankių parduodama žymiai daugiau, nei kitų kambarinių augalų. Ir tai nenuostabu, nes gėlininkai siūlo visų vaivorykštės spalvų 250 rūšių augalų. Kažkada kalankę buvo labai populiaru dovanoti per Kalėdas, nes tai vienas iš nedaugelio augalų, pražystančių gruodį. Tačiau stambus jos žiedynas su raudonais, rožiniais, ryškiai geltonais arba violetiniais žiedais gali džiuginti ne tik žiemą, bet ir pavasarį, vasarą, netgi rudenį.
Kad kalankė sužydėtų, reikia labai nedaug – vieną kartą gerai palaistyti, o po to mėnesiui pastatyti į tamsų kampą ir nelaistyti. Po to augalą vėl reikia išnešti į šviesą ir laistyti įprastu režimu. Augalą būtina patręšti azoto, fosforo ir kalio trąšomis. O žiemą po vieno mėnesio miego šiai gėlei reikia daugiau šviesos, kurią gali „pailginti” dienos šviesos lempa.
Po žydėjimo žiedus nupjaukite ir vazonėlį pastatykite ant palangės, kur mažiau šviesos. Visą mėnesį po žydėjimo beveik nelaistykite, po to perstatykite į šviesesnę vietą ir pradėkite pamažu laistyti. Netrukus kalankė vėl sužydės.
Priežiūra
Kalankė mėgsta ryškią šviesą, tačiau nepakenčia tiesioginių saulės spindulių.
Nuo pavasario iki vėlyvo rudens augalą reikėtų laikyti ant rytinės arba vakarinės palangės, o žiemą – ant pietinės. Labai svarbu, kad žiemą visos dekoratyvinės kalankės rūšys būtų vėsioje vietoje arba prie pat lango, kur oro temperatūra nebūna aukštesnė nei +10- +12oC. Tinkamoje temperatūroje reikia laikyti tam, kad augalas sukrautų pumpurus. Nuo pavasario iki rudens kalankę reikia nuolat saikingai laistyti.
Jeigu yra galimybė, šiltuoju metų laiku persodinkite augalą į sodą, ten jis sužydės dar ryškiau ir puošniau.
„Kambario ženšenis”
Gydomosios kalankės sultys turi rauginių medžiagų, vitamino P, polisacharinų, taip pat mikro- ir makroelementų: aliuminio, magnio, geležies, kalcio, silicio, mangano, vario. Tokios turtingos sudėties augalas turi priešuždegiminių savybių: gydo įvairius uždegiminius procesus, dezinfekuoja žaizdas ir opas. Sultys naudojamos trofinėms opoms, negyjančioms žaizdoms, nudegimams, praguloms, stomatitui gydyti ir t.t. Ne veltui liaudyje šis augalas vadinamas „kambario ženšeniu” arba „gyvybės medžiu”.
Kalankės sulčių nesunku pasigaminti patiems. Nupjaukite kelis lapelius arba nereikalingus ūglius, juos susmulkinkite ir išspauskite sultis. Po to 1-3 paras palaikykite 4-10oC temperatūroje (pavyzdžiui, šaldytuve), nukoškite ir perpilkite į hermetišką indą. Sultis galima laikyti šaldytuve apie metus. Tačiau gydymui augalą galima naudoti dar paprasčiau – ant žaizdos arba sumušimo vietos uždėkite kalankės lapelį ir apriškite. Keiskite kiekvieną dieną.