Pastarosiomis dienomis žmonės nežinojo, ko griebtis, – vieni ieškojo širdies lašų, kiti – vaistų nuo peršalimo. Tiesa, greitai bus galima atsikvėpti – Lietuvoje jau žadami vėsesni orai.
Dėl kaitros praėjusį savaitgalį į greitosios pagalbos medikus kreipėsi ketvirtadaliu daugiau vilniečių nei įprastai.
Vien rugpjūčio 15-ąją sostinėje – beveik 300 iškvietimų.
Medikai plušo nuo pat ryto. Septyni žmonės apalpo bažnyčiose per pamaldas, nes ruošdamiesi eiti išpažinties nieko nevalgė ir negėrė.
Pagalbos taip pat prireikė vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių ligomis.
Blogai jautėsi ir žmonės, kurių žemas kraujospūdis.
Dėl karščio išsiplečia kraujagyslės, padidėja cirkuliuojančio kraujo kiekis, tankėja pulsas.
Sutirštėjus kraujui greičiau susidaro trombai, todėl gresia infarktas arba insultas.
„Lietuvos gyventojams karštis, siekiantis per 30 laipsnių, jau tikra katastrofa. Reikėtų nuo 12 iki 16 valandos vengti saulėkaitos ir ilsėtis.
Toks Viduržemio jūros regione esantis paprotys tiktų ir Lietuvai”, – priminė Vilniaus greitosios pagalbos stoties dispečerinės tarnybos vadovas Vytenis Keršys.
Vaikai dažniau peršąla
Tuo tarpu lepesnius vaikus gydytojams teko gelbėti nuo peršalimo. Mažamečių imuninė sistema yra jautresnė, todėl jie gali persišaldyti valgydami ledų, gerdami šaltų gėrimų.
Vaikams pavojingi net skersvėjai, automobiliuose naudojami oro kondicionieriai, nes jų organizmo termoreguliacija dar nėra susiformavusi.
Nuo karščio aptemo protas
Sostinės medikams savaitgalį teko gelbėti apsinuodijusius svaigalais, nes patekęs į organizmą alkoholis per karščius ima stipriau veikti.
Tačiau ne visus pavyko išplėšti iš mirties nagų.
Iškritęs iš ketvirtojo aukšto penkiasdešimtmetis, gyvenantis Lazdynuose, mirė pakeliui į ligoninę.
Smarkiai įkaušęs vyras norėjo bute pakabinti užuolaidą, bet užsiropštęs ant palangės neteko pusiausvyros ir iškrito per langą.
„Karščiai sukelia dirglumą, nerimą, todėl jautresnės nervų sistemos žmonėms gali paūmėti psichikos ligos”, – įspėjo gydytojas V. Keršys.
Skrydis vidurnaktį blogai baigėsi ir trisdešimtmečiam vilniečiui, gyvenančiam Dūkštų gatvėje. Jis grasino nušokti nuo vienuolikos aukštų daugiabučio namo stogo.
Kai ugniagesiai ištempė batutą, vyras savo pažadą įvykdė. Nuo traumų jis mirė.
Prakaitavimas – geras ženklas
Nuo tvankumos nebuvo apsaugoti ir kauniečiai.
Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties ekipažai pas negaluojančius kauniečius vyko 320 kartų per parą.
„Net 13 žmonių prireikė skubios pagalbos dėl šilumos smūgio, didžioji jų dalis – saulėje žaidę vaikai”, – pirmadienį pasakojo Greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pavaduotoja Irena Jurevičienė.
Kauno medicinos universiteto klinikų priėmimo skyrius taip pat sulaukė didelio ligonių antplūdžio. Vieni jų blogai pasijuto dirbdami sode, kiti – kaitindamiesi saulėje.
Krūtinės angina, ūminis infarktas, prieširdžių virpėjimas – tai negalavimai, dėl kurių dažniausiai skundėsi lėtinėmis ligomis sergantys kauniečiai.
„Daugelio sveikatos sutrikimų būtų pavykę išvengti, jeigu žmonės būtų nebijoję prakaituoti”, – įsitikinęs Kauno medicinos universiteto Anesteziologijos klinikos vadovas Andrius Macas.
Prakaitavimas – natūrali kūno apsigynimo reakcija, taip organizmas šąla.
Todėl sveikas žmogus karštomis dienomis turėtų išgerti bent po 2-3 litrus skysčių. Labiausiai tinka mineralinis vanduo, kurio sudėtyje yra mikroelementų kalio, magnio.
„Lėtinėmis širdies ligomis sergantys žmonės turėtų gerti netgi tada, kai nejaučia troškulio”, – priminė A. Macas.
Pirko daugiau vaistų
Dėl kaitros smarkiai pablogėjo sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis žmonių savijauta. Tai rodo vaistinėse padidėjusi maisto papil-dų, kurių sudėtyje yra magnio ir kalio, paklausa.
Daugiau perkama vaistų nuo viduriavimo, nes žmonės vasarą skundžiasi virškinimo sutrikimais.
Pastilės nuo gerklės skausmo, preparatai nuo peršalimo ligų taip pat turėjo paklausą.
Šią vasarą didesnis poreikis ir antihistamininių preparatų, mažinančių alerginę reakciją, kuri kyla įkandus uodams ir kitokiems vabzdžiams.
