Medicina bejėgė
Daugelis yra tos nuomonės, kad norint nenumirti – reikia tik išsigydyti visas ligas. Juk būtent XX a. medicinos pasiekimai leido pratęsti gyvenimo trukmę beveik 2 kartus.
Dar 100 metų atgal daugelis žmonių mirdavo būdami jauni nuo pavojingų infekcijų. Dabar „chit-paradas” mirtinų ligų atrodo visai kitaip. Pirmas vietas užima širdies kraujagyslių ir onkologinės ligos, su kuriomis kovoti daug sunkiau. Čia neapsiribosi vien sukuriant naują antibiotiką – naujų vaistų ir profilaktikos metodų ieškojimai reikalauja didelių finansinių investicijų į medicinos mokslą. Bet, ekspertų nuomone, net didelės sumos negali pratęsti žmogaus vidutinio amžiaus daugiau kaip dešimčia metų. Todėl „jaunystės eliksyrą” medikams sukurti ganėtinai sunku.
Gerontologija – tai mokslas apie senėjimą. Šios srities specialistai ir ieško tokių „eliksyrų”. Kaip nekeista, iki šių dienų jų atrasta pakankamai. „Eliksyrai” skirstomi į fizikinius, cheminius ir biologinius. Vieni metodai veikia gyvenimo trukmę, kiti – jos kokybę. Bet, gaila, daugelis iš žinomų metodų ypač sudėtingi ar netgi pavojingi. Todėl viskas baigdavosi tik bandymais su gyvūnais, o žmonėms jie taip ir nebuvo pritaikyti.
Fizikų eliksyrai
Dar XX a. pirmoje pusėje fizikai bandė pratęsti gyvenimo trukmę elektromagnetinių laukų pagalba. Išaiškėjo, kad silpni magnetiniai laukai sukelia vėžį. O padidintas „fonas” – atvirkščiai, gelbėjo peles nuo pūlinių ir tokiu būdu didino vidutinę jų gyvenimo trukmę. Žinoma, apie galvos skausmą ir kitus nepageidaujamus „magnetinių audrų” efektus gyvūnėlių niekas neklausė, todėl apie tokio ilgo gyvenimo kokybę galima tik nuspėti.
Pagerinti gyvenimo kokybę fizikams pavyko ne tik paprastai padidinus magnetinį foną, bet lauką padarius besikeičiantį – su 50 hercų dažniu. Praeitame amžiuje L.Ch.Garkavi iš Rostovo prie Dono nustatė, kad tokio lauko veikiamos senos žiurkės tiesiog „atgimsta”. Bandymų metu jos tapdavo judresnės; retas, geltonas, grubus kailiukas darėsi baltas, minkštas, tankus; geltonos akių skleros – ryškiai rožinės; oda iš šiurkščios ir storos virsdavo minkšta ir elastinga, normalizavosi lytinis ciklas. Gaila, kad žiurkių gyvenimo trukmė nebuvo nustatyta.
Fizikų teigimu dar vienas būdas prailginti gyvenimą yra radiacija. Silpnas jonizuotas spinduliavimas, kurio mes taip saugojamės, gali pridėti „skirtam” laikui 10-20 procentų. Bet štai stiprus – atvirkščiai, žymiai sutrumpinti.
Cheminiai vaistai
Savo pagrindiniu tikslu chemikai laiko kovą su laisvaisiais radikalais. Daugelis mokslininkų teigia, kad būtent šios molekulės – produktai nepilnos oksidacijos – ardo sveikas organizmo ląsteles ir tokiu būdu sukelia daugelį ligų ir stimuliuoja senėjimo procesą.
Kaip antioksidantus galima naudoti vitaminus E, A ir C. Dar Nobelio premijos laureatas Lainus Poling teigė, kad didelės askorbino rūgšties dozės gali žymiai pailginti gyvenimą. Jis rekomendavo gerti iki 10 gramų šio vitamino per dieną, tačiau stebuklingas askorbino efektas pasitvirtino tik dalinai – jis padeda ne visiems ir ne visada. Šiuo metu gerontologijoje vartojami vitaminų kompleksai su mikroelementais, kurie šiek tiek sulėtina senėjimo procesą.
Farmacininkai ir chemikai taipogi bandė pagerinti senukams gyvenimą įvairių biostimuliatorių pagalba – nuo alijošiaus iki naftos perdirbimo produktų. Tokios medžiagos stimuliuoja nervinę, endokrininę ir imuninę sistemas, aktyvina redukavimo procesus, lėtina aterosklerozės ir artritų vystymąsi. Tačiau daugeliu atvejų tokių medžiagų vartojimas padeda nežymiai arba sukelia rimtus pašalinius poveikius.
Tyrimai parodė, kad pratęsti gyvenimą gali kai kurie hormonai, imuninės sistemos stimuliatoriai, antidiabetiniai preparatai ir daugelis kitų vaistų bei cheminių junginių. Tačiau nė vieno iš jų negalima vadinti universaliais ir nepavojingais.
Viena iš efektyviausių tablečių nuo senėjimo yra aktyvuota anglis arba kitas absorbentas. Įrodyta, kad tokie preparatai veikia žarnyno filtrus ir riboja toksinių medžiagų patekimą į organizmą. Tai, visų pirma, padeda išvengti daugelio ligų ir pailginti gyvenimo trukmę.
Jaunystės „Samagonas”
Arčiausiai visų sukuriant jaunystės eliksyrą priartėjo biologai. Jie nerekomenduoja gerti tablečių, lįsti į barokamerą ar po magnetiniu lauku: jie įrodė, kad pratęsti gyvenimą galima paprastomis priemonėmis.
Jei suaugęs žmogus sumažins maisto produktų vartojimą 30-ia procentų, nekeičiant jų sudėties, gyvenimo trukmė pailgės keletą metų. Be to, sumažėja galimybė susirgti širdies kraujagyslių, endokrininėmis ir kitomis ligomis, būdingomis pagyvenusiems žmonėms. Duomenų apie bandymus su žmonėmis naudojant mažai kaloringą maistą, gaila, nėra, kadangi neįmanoma tiksliai kontroliuoti naudojamo maisto kiekį. Tačiau bandymai su gyvūnais vienareikšmiškai patvirtina tokios dietos naudą.
Kanados tyrinėtojai išaiškino, kad mažai kaloringo maisto teigiami rezultatai realizuojasi per tam tikrą geną – Sirt 1. Tačiau mityba susijusi su milijonais biocheminių procesų ir ištirti kiekvieno jų pasikeitimus nepaprastai sunku.
Gerontologai aiškina mažai kaloringo maisto fenomeną labai paprastai ir tuo pačiu įtikinamai: apie 25-ius metus medžiagų apykaitos intensyvumas sulėtėja, žmogus nustoja augęs. O pagal įprotį ir toliau valgo tiek, kiek ir anksčiau. Tai priveda prie teigiamo energetinio balanso, todėl suvartojamos maisto medžiagos neperdirbamos reikiamu būdu.
Pakeisti, o dar geriau, papildyti dietą – reikėtų nuolat sportuojant. Tai leidžia pašalinti teigiamą energetinį balansą ir yra gera širdies ir nervų sistemos ligų profilaktikos priemonė. Vienintelis apribojimas – su amžiumi reikia mažinti krūvį.
Be to prailginti jaunystės laikotarpį padeda miegas. Kai kurie tyrinėtojai pratęsdavo gyvūnėliams gyvenimą migdomųjų pagalba: pavyzdžiui, profesorius S.N.Braines 1958-ais metais trims mėnesiams užmigdė pasenusią 15 metų bolonkę. Rezultate padidėjo jos galūnių raumenų tonusas, ėmė augti naujas kailiukas, atsistatė ir iki gyvenimo galo išsilaikė lytinis instinktas, daugelis svarbių biologinių funkcijų. Kalė pragyveno dar 6 metus ir, kai buvo 21,5 metų, ją atsitiktinai užmušė šimpanzė. Tačiau vėliau Braineso bandymus pakartoti nepavyko. Mokslininkai išsiaiškino, kad geriausia būti harmonijoje su bioritmais, laikytis tradiciško ilgaamžių rėžimo: keltis ir gultis su saule.
Vyrauja ir psichologiniai gyvenimo pratęsimo metodai. Tai rytietiška hipnozė ir meditacija. Čia svarbiausia ne metodas, o rezultatas – psichologinė pusiausvyra. Kaip ją pasiekti – kiekvienas sprendžia pats.
Dar vienas įdomus metodas – kūno temperatūros sumažinimas. Esant žemai kūno temperatūrai organizme sulėtėja biocheminiai procesai. Tai reiškia, kad senatvė artėja lėčiau. Deja, žmogaus organizmas taip sutvertas, kad pastovi temperatūra būna visą laiką. Dėl to, iki šiol tokia apsauga nuo senėjimo padėdavo tik gyvatėms, varlėms ir kitiems šaltakraujams.
Perskaitęs iki šios pastraipos, pesimistas pasakys, kad mokslininkai visą šį laiką išradinėjo dviratį. Paskutiniuosius 100 metų ieškant „jaunystės eliksyro” išeikvota nemažai lėšų ir laiko, o išsiaiškinta tik tai, kad pratęsti gyvenimą padeda subalansuota mityba, sportas, reguliarus miegas ir gera nuotaika. O optimistas, tikriausiai, atsitrauks
