Su draugėmis ir kaimynėmis ji be paliovos gali aptarinėti savo negalavimus, vaistus ir stebuklingai gydančius daktarus. Atpažinai savo žmoną ar draugę? Tada paskaityk, kaip ir kuo gydyti „amžiną ligonę”.
Žinia, yra žmonių, kurie neturi laiko sirgti — gripą jie „išvaikšto”, į galvos skausmą nekreipia dėmesio, stresą „užmušinėja” vitaminų piliulėmis arba brendžio taurele. Ligos prie jų nelimpa. Arba prisiartinusios deda į kojas — jos geriau tarpsta ten, kur yra laukiamos, kur joms tiesiog tarnaujama. Mat yra žmonių, kurie visada negaluoja ir amžinai skundžiasi savo sveikata.
Juos galima pažinti iš rūgščios minos, padėrusių akių, nutįsusių lūpų kampučių ir lyg mirštančio žmogaus balso. Paklausus „Kokia tavo sveikata?”, jie atsako pusvalandžio monologu, kurio metu smulkiai papasakoja apie visus negalavimo simptomus. Blogiausia, kad tarp „amžinai mirštančių” dažniausiai pasitaiko moterų, kurios tiesiog trumpina savo vyrų gyvenimą. Dėmesio! Kalbame ne apie rimta, konkrečia liga sergančiąsias, o apie tas moteris, kurioms gydytojai neranda jokios ligos, o jos kasdien jaučiasi LABAI BLOGAI!
Liga, tarsi gyvenimo būdas
Manoma, jog „amžinų ligonių” ligų priežastys yra kelios: įgimtas įtarumas, didelis egoizmas ir panašios charakterio savybės. Dažnai itin uolus rūpinimasis savimi ir savo sveikata atsiranda dėl dėmesio ir veiklos stokos. Žinoma, nei viena, nei kita tiesioginio poveikio fizinei sveikatai neturi.
Prisimink Karlsono žodžius: „Esu pats didžiausias ligonis pasaulyje ir daugiau nieko nenoriu žinoti!” Šiais žodžiais patyręs egoistas ir apsimetėlis tiksliai apibūdina amžinų ligonių psichologiją. Jis geba žaibiškai įvertinti situaciją ir pagal jam palankias aplinkybes tapti džentelmenu arba didžiausiu ligoniu pasaulyje… Tačiau jam labiausiai knieti būti dėmesio centre, kad kiti juo rūpintųsi ir nuolaidžiautų kaip tikram ligoniui. Ir ko tik nepadarysi, kad gautum litrą uogienės!
Profesionaliomis „ligonėmis” kartais tampa išlepintos ir materialinių dalykų nestokojančios moterys. Tačiau pastarojo sakinio nereikia suprasti vienareikšmiškai ir vieną vakarą parėjus namo išlepusiai moteriai įtaisyti mėlynę ir liepti kaukti prieš mėnulį. Jei Tavo moteris yra viskuo aprūpinta, vietoj nuolatinio plepėjimo su draugėmis ir nuolatinių skundų, pasiūlyk jai, pavyzdžiui, užsiimti labdaringa veikla.
Dažnai tenka girdėti, kad žmogus suserga dėl vienatvės. Netiesa! Vienas gyvenantis žmogus neleidžia sau prabangos sirgti ir savo kančias rodyti kitiems. Pirmiausia dėl to, kad nėra kam to rodyti, antra — kas gi rūpinsis pasiligojusiu? Tik artimųjų apsuptas žmogus gali sirgti kiek nori ir kada nori… O jei jis nevaldo savo egoizmo ir nuo ryto iki vakaro siekia išskirtinio dėmesio, tai nuolatinis ligonis Tavo namuose tikrai atsiras.
Tokiems žmonėms liga yra kultas, būdas atkreipti į save dėmesį ir prieš publiką suvaidinti ligos iškankinto žmogaus spektaklį. Sloga jie serga ilgai ir nuobodžiai, be jokios vilties pasveikti… Ką daryti, jei Tavo žmona ar draugė serga jau ne savaitę, mėnesį, o metus dvejus ir ligoms galo nematyti? Smagų pasisėdėjimą prie alaus išmainyti į budėjimą prie ligonės lovos? Jokiu būdu nepasiduok provokacijai — tokius ligonius reikia gydyti kitaip.
Nedaryk klaidų
Pirmiausia niekada jos nelygink su kitais ligoniais, kurie kenčia dėl didesnių kančių. „Ar man svarbu, kad kažkam bloga?”— atšaus ji. Įtikėjusi savo ligos amžinumu, ji rūpinasi tik savimi. Visus kitus ligonius ji vertina kaip konkurentus ir, neduok Dieve, užsiminsi, kad Marytei iš gretimo namo dar blogiau… Jos sveikatos tikrai nepagerinsi, o nemalonę užsitrauksi ilgam.
Nesiversk per galvą stengdamasis ligonę pralinksminti, nepataikauk jai, bet ir nesišaipyk, nepradėk jos ignoruoti. Be reikalo tikiesi, kad žvelgdama į Tave, besidžiaugiantį gyvenimu ir kupiną energijos, ji pajus jėgų antplūdį. Tavo išskirtinis linksmumas ir bandymas pajuokauti bus įvertintas kaip patyčios iš tariamos negalios. „Kaip jis gali linksmintis, kai man taip bloga?!” — bus tarsi parašyta nelaimingosios veide.
Nebūtina kantriai klausytis visų jos ligos simptomų, gailėti ir nuolat tampyti pas gydytojus. Būtent to ir siekia tariama ligonė. Gal manai, kad dėl Tavo rūpesčio ji vieną dieną pražys lyg gegužės žiedai? Tikrai ne. Juk jai taip malonu maudytis Tavo dėmesio jūroje… Be to, ji su didžiausiu siaubu galvoja apie tai, kas bus, kai to neteks?! Taigi tariama liga kasdien vis labiau progresuos, ligonės balsas silpnės, o veido išraiška darysis vis rūgštesnė.
Protingiausia:
* rodyti saikingą dėmesį ir rūpestį, nutraukti nuolatinius pokalbius apie ligas. Ligonė turi jausti, kad ja rūpinamasi, tačiau amžinai tai netruks. Kartais nedidelė porcija švelnumo ir glamonių išsklaido niūrumą ir neįgalus žmogus virsta sveika persona. Kaip bjaurusis ančiukas pavirsta gulbe;
* sudominti ją nauju užsiėmimu. Rūpestis naminiu gyvūnėliu, darbas sode, siuvinėjimas, detektyvų skaitymas, dienoraščio rašymas, nedidelis darbelis — nesudėtingi, bet labai veiksmingi užsiėmimai ir vaistai nuo tariamų ligų. Rūpinantis kitais, sirgti paprasčiausiai nebebus kada.
Tad saugok savo brangiausiąją nuo nieko neveikimo ir tuščio laiko leidimo. Jei atsitiko kitaip, neleisk manipuliuoti savo meile ir dėmesiu. Kuo anksčiau suprasi šalia savęs esant netikrą ligonę, tuo labiau sutaupysi nervus ir tuo greičiau Tau mielas žmogus grįš į sveikai mąstančiųjų pasaulį.
Nėštumas — ne liga
Moterų gyvenime yra vienas ar keletas (tai priklauso nuo jūsų palikuonių skaičiaus) momentų, kai jos ima prasčiau jaustis. Tai nėštumo pradžioje pasitaikantys negalavimai: pykinimas, kartais vėmimas, silpnumas, mieguistumas, irzlumas ir pan. Tai paprastai trunka mėnesį du, o vėliau, kai organizmas prisitaiko prie naujos būsenos, baigiasi. Ir jei nėštumas normalus, t. y. nekomplikuotas, moteris būna net aktyvesnė, energingesnė ir šmaikštesnė už bet kurį vyrą.
Tad nėštumas nėra liga, o tik laikina būsena, kurią reikia savo moteriai padėti išgyventi. Būk kantrus, išklausyk jos skundus, padėk jai išvirti sriubą, rytą į lovą atnešk kavos puodelį — nuo Tavo dėmesio ji tikrai pasijus geriau. Gera nuotaika ir savijauta labai svarbu ne tik jums abiem, bet ir būsimam kūdikiui. Išmintinga moteris tikrai nepiktnaudžiaus Tavo gerumu, o pasijutusi geriau atsilygins Tau tuo pačiu.
Ar visi ligoniai nori gydytis?
Sakoma, kad nėra nepagydomų ligų, yra tik nenorintys išgyti žmonės. Kai liga tampa žaidimu, labai patogu vaidinti kenčiančiojo vaidmenį. Dažnai patys ligoniai tampa savo psichologijos įkaitais ir nebegali išsikapstyti iš nuolat kenčiančiojo būsenos.
Vienas iš būdų „amžiną ligonį” sugrąžinti iš sergančiųjų pasaulio — apsilankyti pas psichiatrą, kuris paskirs raminamųjų. Vadinamieji „lengvi” raminamieji sumažina dirglumą, pagerina nuotaiką ir pamažu pakeičia ligonio požiūrį į negalavimus. Galbūt praverstų ir psichoterapijos kursas. Tačiau vaistus turi paskirti tik gydytojas, patiems užsiimti gydymusi — nevalia.
Taip pat yra ir daugybė psichologinių priemonių, kurios žmogui sugrąžina gyvenimo džiaugsmą ir norą mylėti bei būti mylimam.
