Mokslas pamažu atskleidžia, kas dedasi žmogaus viduje, kai jis bijo. Kol visas pasaulis per Helovyną ieško įvairiausių baisių dalykėlių, mokslininkai sako dabar geriau suprantantys, kas vyksta mūsų smegenyse, kai kažkas mus išgąsdina. Jei paaiškės priežastis, iš kur kyla baimė, galima tikėtis, kad medikai lengviau atras vaistus, kuriais tas nepagrįstas baimes arba fobijas bus galima gydyti, rašo „Associated Press”.
Nacionalinio psichinės sveikatos instituto duomenimis, nuo nerimo ir su baime susijusios depresijos kenčia 40 mln. amerikiečių. Ši problema svarbi visame pasaulyje. Baimė yra viena svarbiausių žmogaus emocijų ir ji gelbėjo pirmykštėms primatoms evoliucionuojant. Šią emociją turi ir gyvūnai.
Baimei įtakos turi ne tik nemalonūs pojūčiai ir traumos, bet ir genetika. „Baimė yra keistas dalykas. Kiekvienam reikia šio jausmo, bet ne per daug”, – sako baimę tyrinėjantis Pensilvanijos mokslininkas Tedas Abelis.
Puikiai žinome, kad baimė gali ne tik pakirsti kelius ar išpilti šaltu prakaitu, bet ir surakinti, paversti akmeniu ir kitaip pakenkti ekstremalioje situacijoje. Neretai baimė tokias situacijas dar labiau pablogina. „Panikos priepuolis yra labai pavojingas ir mįslingas. Jūs patiriate didelį diskomfortą, bet jūsų sąmonė priima tai kaip pavojų”, – sako psichologas Davidas Carbonellis.
Šiandien dėl įvairių sėkmingų tyrimų ir medicinos pažangumo panikos priepuolius galima prislopinti arba net sustabdyti. Mokslininkai sako, kad baimę galima valdyti žinant, kaip baimė valdo smegenis ir kūną.
Pagrindinė baimės gaminimosi vieta – migdolo formos smegenų zona, vadinama Amygdala. Ši smegenų dalis nėra atsakinga už visas žmogaus baimes, bet ji veikia tarsi aliarmo signalas, kuris baimę susieja su visu organizmu. Emory universiteto psichiatras Michaelis Davisas nustatė, kad šioje migdolo formos smegenų dalyje vyksta tam tikros cheminės reakcijos, kurios bendros žmonių ir jo tiriamų pelių baimės jausmui. Kai šios reakcijos sustabdomos pelių smegenyse, jos anksčiau kamavusių baimių nebepatiria.
Mokslininkai nustatė, kad įveikti baimę gali ne tik terapijos seansai, bet ir vaistai, kurie naudojami gydyti tuberkuliozei. Šie vaistai sumažina smegenyse vykstančias chemines reakcijas. Todėl gerdami tabletes ir gydydamiesi terapijos seansais žmonės gali atsikratyti baimių. Šio gydymo veiksmingumas jau pasitvirtino gydant aukščio baimę.
Nors vaistai padeda, terapijos neišvengsite, nes mokslininkai baimę vadina labiausiai smegenis valdančia emocija.
Žmonės baimę kituose žmonėse atpažįsta anksčiau nei kitas emocijas. Tai įrodyta atliekant paprasčiausius tyrimus: savanoriams tyrime dalyvavusiems žmonėms buvo rodomos įvairios nuotraukos su skirtingomis emocijomis. Baimė buvo atpažįstama greičiausiai, net kai paveikslėliai buvo rodomi atvirkščiai.
Kiti tyrimai rodo, kad baimė paveikia ir kūno funkcionavimą. Manoma, kad labai išsigandę žmonės gali iškęsti didesnį skausmą arba kad baimės pojūtis pagerina atidumą ir kai kurias smegenų funkcijas.
Kai kurie gydytojai, norėdami pagelbėti savo pacientams atsikratyti baimių, pirmiausia stengiasi padėti jiems atskirti tikrą baimę nuo įsivaizduojamos. Gydymų metu psichologai paprašo savo panikos priepuolių ištiktų pacientų užpildyti tam tikras anketas. Atsakinėdami į klausimus pacientai kitaip pradeda galvoti apie savo panikos priežastis.
Kitaip reikėtų elgtis, jei baimė tikra ir pagrįsta, todėl būtina atskirti, ar pavojus tikras. Jei jūsų nesiveja žudikas maniakas ar jūs nekrintate nuo dangoraižio – sustokite, įkvėpkite ir atsipalaiduokite – tik taip įveiksite netikrą baimę.
