Už lango girdėti linksmi balsai, oras puikus, tačiau jūsų galva tarsi švininė, net negalite pakilti iš lovos išsivirti puodelio žvalinančios kavos. Gali būti, jog tai hipotonijos požymiai.
Kas žemumoje?
Žemas kraujospūdis yra toks, kuris 25 metų ir jaunesnių žmonių yra žemesnis nei 100/60 mmHg, o vyresnių nei 30 metų žmonių – žemesnis nei 105/65 mmHg. Jeigu jūsų kraujospūdis toks būna nuolat, vadinasi, jums – arterinė hipotonija.
Hipotonijos simptomai labai nevienodi ir nebūtinai pasireiškia visi iškart. Iš pradžių gali varginti vangumas, apatija, bendras silpnumas ir nuovargis rytais, žvalumo stoka net gerai išsimiegojus, atminties pablogėjimas, išsiblaškymas, sumažėjęs darbingumas. Labai dažnai tokie ligoniai ramybės būsenoje jaučia oro trūkumą arba dūsta netgi nuo silpno fizinio krūvio, kartais vakarais jaučiamas lengvas blauzdų ir pėdų patinimas.
Vienas iš požymių, dėl kurio turėtų sunerimti vyrai, – potencijos sumažėjimas, o moterims turėtų kelti nerimą menstruacijų ciklo sutrikimas. Be to, daugelį dažnai vargina nuotaikų kaita, miego sutrikimai. Dažnai jaučiamas sunkumas skrandyje, kartumas burnoje, pablogėja apetitas, pykina, graužia rėmuo, užkietėja viduriai. Tokiems ligoniams kartais net ramybės būsenoje ima skaudėti sąnarius ir raumenis, o po fizinio krūvio dažniausiai skausmas praeina.
Laikinas kraujospūdžio sumažėjimas
Pirmine hipotonija dažniausiai suserga 30-40 metų moterys, kurios dirba protinį darbą. Hipotonija gali varginti ir vaikus, ir paauglius. Tokiu atveju ligos priežastis gali būti genetinė arba liga gali atsirasti dėl neseniai persirgtos infekcinės ligos, dienos režimo nesilaikymo, konfliktinių situacijų mokykloje arba namuose.
Vadinamoji fiziologinė hipotonija – laikinas kraujospūdžio sumažėjimas – atsiranda tada, kai reikia adaptuojantis prie naujų klimato juostų ir zonų, pavyzdžiui, esant aukštikalnėse, subtropinio ar tropinio klimato juostose. Ūmi hipotonija gali išsivystyti ir dėl netinkamo medikamentų, kurie mažina kraujospūdį, vartojimo. Dėl kai kurių iš jų vartojimo staigiai krinta kraujospūdis, ir jeigu žmogus tuo metu stovi, jį gali ištikti statinis kolapsas (kai į galvą nepatenka reikiamas kiekis kraujo, prarandama sąmonė).
Dar vienas simptomas, dėl kurio hipotonikas turėtų kreiptis į gydytoją – galvos skausmas, kuris kiekvienam pasireiškia skirtingai. Jis gali kilti ir ryte, ir po dienos miego, taip pat po fizinio ir protinio krūvio. Pasitaiko atvejų, kai galvos skausmas atsiranda sočiai pavalgius (kraujas suplūsta į skrandį) ar ilgai būnant vertikalioje padėtyje.
Ką daryti?
Pirmiausia reikia normalizuoti savo miegą. 9-11 valandų miego – tai gyvybiškai būtinas visiems hipotonikams laikas, jų normalaus gyvenimo pagrindas.
Antra, sergantieji hipotonija turi mokėti teisingai atsikelti. Kai žmogus miega, kraujas kaupiasi skrandžio srityje (kepenyse, žarnyne, blužnyje), todėl smegenys juo yra aprūpintos nepakankamai. Tad prabudus reikia truputį pagulėti, palankstyti rankų plaštakas, kojų pėdas, kelių ir alkūnių sąnarius, paskui atsisėsti lovoje, pasėdėti nenuleidus kojų, vėliau nuleisti kojas ir taip pat pasėdėti.
Esant hipotonijai tinka įvairios keliančios kraujagyslių tonusą ir kraujospūdį priemonės: aronijų uogos, kininio citrinvyčio užpilas, ženšenis, mandžiūrinis riešutmedis. Tačiau būtina atsižvelgti į individualias organizmo savybes ir kruopščiai atsirinkti tai, kas tinka, antraip gali kilti nenuspėjamų reakcijų, ir savijauta dar labiau pablogės.
Svarbu ir tinkamai maitintis – ne mažiau kaip 4 kartus per dieną, ir aktyviai ilsėtis – plaukioti, žaisti didelio fizinio krūvio nereikalaujančius sportinius žaidimus.
