Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vis dažniau pasigirsta moterų pasakojimai apie skaudžias gimdymo patirtis, nemalonų gydytojų elgesį ir menkinančius komentarus. Tokie liudijimai atskleidžia visuomenėje vis dar egzistuojantį reiškinį, vadinamą akušeriniu smurtu. Nors šiuolaikinė medicina siekia pažangos ir abipusės pagarbos, ši tema išlieka jautri ir paliečia daugelį šeimų.
Akušeris ginekologas Mindaugas Balnys įsitikinęs, kad apie tai kalbėti būtina. Pasak jo, tylėjimas problemos neišsprendžia, o atviras dialogas gali tapti pokyčio pradžia.
„Neigiama gimdymo patirtis ir nederamas elgesys – nepatogios temos, tačiau renkuosi jų neignoruoti. Mūsų, gydytojų, ketinimai dažniausiai nėra blogi, tačiau privalome sąmoningai stebėti, kaip kalbame, elgiamės, kokią kūno kalbą ar emocijas perduodame pacientėms“, – sako gydytojas.
Kodėl svarbus ne tik profesionalumas, bet ir žmogiškumas
Pasak M. Balnio, problema dažnai slypi ne medicininiuose veiksmuose, o komunikacijos trūkume. Gimdymo metu emocijos stiprios, todėl tiek gydytojai, tiek gimdyvės gali patekti į įtampos lauką, kuriame prarandamas jautrumas.
„Kai mūsų požiūris nesutampa su paciento, įsitempiame ir bandome įrodyti savo teisumą. Tą įtampą pacientė jaučia ir interpretuoja kaip menkinimą ar atstūmimą. Tokiais atvejais konstruktyvus dialogas tampa neįmanomas“, – aiškina medikas.
Anot jo, pirmasis žingsnis į pokytį – gebėjimas sustoti, išgirsti ir nevertinti.
Šiandienos visuomenėje moterys gimdymo metu siekia ne tik medicininio saugumo, bet ir pagarbos, įsiklausymo bei emocinio komforto. Gydytojo pareiga – tai užtikrinti.
Sisteminės priežastys yra, tačiau pokyčius galima pradėti jau dabar
Gydytojas pripažįsta, kad akušerinių skyrių darbas dažnai vyksta įtemptomis sąlygomis: didelis krūvis, riboti žmogiškieji ištekliai, laiko stoka. Vis dėlto, anot jo, tai negali tapti pasiteisinimu.
„Kai kurios priežastys – sisteminės, joms išspręsti prireiks laiko. Tačiau yra dalykų, kuriuos galime daryti jau dabar. Pirmiausia – suvokti savo poreikius ir juos aiškiai išsakyti“, – pabrėžia M. Balnys.
Jis ragina gimdyves drąsiau kalbėti apie savo lūkesčius: pasakyti, kas kelia nerimą, kaip norėtų, kad būtų bendraujama, ir kokios ribos nenorėtų, kad būtų peržengtos.
„Nereikėtų tikėtis, kad gydytojas iš kūno kalbos supras, ko reikia pacientei. Aiškus lūkesčių išsakymas padeda abipusiam supratimui ir mažina nusivylimo riziką“, – teigia gydytojas.
Pasak jo, sąmoningumo pokytis būtinas ir medikų pusėje. Gydytojai turi gebėti pastebėti pacienčių emocinę būseną ir reaguoti ne tik į fizinius, bet ir į psichologinius signalus.
„Patys svarbiausi veiksniai, lemiantys gimdyvės pasitenkinimą gimdymo procesu yra tiesioginis ryšys, komunikacija su personalu ir įtraukimas į sprendimų priėmimą. Tokie dalykai, kaip draugiškumas, atjauta, supratimas ir įsiklausymas į moters lūkesčius yra ne mažiau reikšmingi, nei medicininės kompetencijos. Aiški komunikacija iš personalo pusės, kas ir kodėl daroma, koks numatomas gimdymo planas, paklausimas „ar pritariate, ar sutinkate” padeda gimdyvei jaustis įtrauktai į procesą, įgalina pasirinkimo laisvę, suteikia daugiau pasitikėjimo“, – pabrėžia M. Balnys.
Viešas kalbėjimas gali tapti pokyčio pradžia
Pasak gydytojo, apie šią temą kalbėti medikams nėra lengva. Bendruomenėje vis dar juntamas gynybiškumas, esą kiekviena kritika suprantama kaip puolimas. Vis dėlto jis įsitikinęs, kad būtent vieša diskusija leidžia profesijai augti.
„Diskusijos viešojoje erdvėje, nors ir kartais skausmingos, yra naudingos. Jos skatina mus pažvelgti į save, peržiūrėti profesinės etikos ribas ir ugdyti emocinį atsparumą“, – sako gydytojas.
Jo manymu, pagarbi bendravimo kultūra gimdymo metu formuojama ne įsakymais ar taisyklėmis, o kasdieniais pasirinkimais – išgirsti, reaguoti, neignoruoti.
„Dideli pokyčiai prasideda nuo mažų žingsnių. Kiekvienas iš mūsų gali prie jų prisidėti“, – įsitikinęs Mindaugas Balnys.
Kodėl svarbu kalbėti dabar
Lietuvoje moterys tampa vis drąsesnės – jos dalijasi patirtimis, ieško pokyčio, siekia pagarbesnės medicinos kultūros. Pasak gydytojo, tai rodo visuomenės brandą.
„Tai nėra puolimas prieš medikus. Tai kvietimas keistis visiems. Pagarba nėra silpnumo ženklas, tai yra brandos požymis. Kuo daugiau kalbėsime, tuo labiau vieni kitus išgirsime. O kai išgirsime – galėsime pasitikėti“, – apibendrina gydytojas Mindaugas Balnys.
