Atėjus vasarai, patraukiame prie vandens telkinių. Čia ne tik maudomės, poilsiaujame, bet ir daug laiko praleidžiame saulėje. Saikingos saulės procedūros gerina nervų sistemos veiklą, aktyvina medžiagų apykaitą, gerina kraujo apykaitą ir kvėpavimą, kraujyje didėja eritrocitų ir hemoglobino. Be to, saulės spinduliai turi ir baktericidinių savybių – užmuša ant kūno esančias bakterijas. Deja, dar nemažai vaikų, jaunuolių ir jų tėvų intensyvų įdegį vertina kaip patrauklumo ir geros sveikatos ženklą. Taigi, turint vaikų, būtina atsižvelgti į tai, kad vaikų odelės priežiūrai reikia skirti ypatingą dėmesį bei žinoti keletą esminių dalykų.
Vaikų odelės ypatumai
Mažų vaikų oda skiriasi nuo suaugusiųjų – ji plonesnė ir jautriau reaguoja į UV (ultravioletinius) spindulius. Pavyzdžiui, jie labiau linkę nudegti ir UV spindulių padaryta žala dažnai yra nepataisoma ir vėlesniame amžiuje gali padidinti riziką įvairioms odos ligoms vystytis.
Geriausia apsauga nuo saulės yra kepurė ir drabužiai. Vyresnius kaip 6 mėn. amžiaus apsaugoti galima jau naudojant kosmetines apsaugos nuo saulės priemones. Tačiau kūdikiams iki 6 mėnesių reikėtų vengti tiesioginių saulės spindulių, nes jų odoje nėra melanino, apsaugančio gilesnius odos sluoksnius.
Kaip ilgai būti saulėje? O gal geriau po skėčiu?
Iki 5 metų vaikai visai neturėtų specialiai degintis. Medikai teigia, kad vaikams iki 14 metų nereikėtų leisti odai parausti dėl saulės poveikio, nes tai jau yra I laipsnio nudegimo požymis. Didžiausias pavojus yra tai, kad neigiami odos pokyčiai vystosi nepastebimai ir nebeišnyksta. Tyrimai įrodė, kad net apie 80 proc. saulės sukeltų odos pažeidimų atsiranda iki 18 metų, o jų padariniai išryškėja po 20–30 metų. Nesaikingas deginimasis saulėje sukelia odos sausėjimą, oda tampa mažiau elastinga, raukšlėjasi, gali atsirasti patologinių odos pakitimų – pigmentinių dėmių, apgamų, odos vėžys. Odos vėžys dažniau išsivysto tiems, kurie vaikystėje buvo nusvilę saulėje iki pūslių.
Maži vaikai tiesioginiuose saulės spinduliuose gali būti ne ilgiau kaip 5–7 min. Saulėtą dieną būdami lauke, jie turėtų vilkėti medvilninius drabužėlius. Vyresni vaikai saulės voniomis gali mėgautis 1,5–2 val., geriausias laikas – iki 11 val. ryte ir po 16 val. pavakaryje. Kaitrią dieną mažylius geriau laikyti medžių šešėlyje ar po skėčiu nuo saulės. Būtina įsidėmėti, kad smėlis ir vanduo atspindi saulės spindulius ir sustiprina jų poveikį. Jei vaikas žaidžia ne po skėčiu nuo saulės, o šalia jo, odelė labiau nukenčia nei būnant toli nuo skėčio – mat skėtis taip pat atspindi saulės spindulius. Vaikų galvos turi būti uždengtos medvilniniais galvos apdangalais, o kūnas tepamas apsauginiu kremu nuo saulės. Ne pro šalį ir akiniai nuo saulės.
SPF ant apsauginio kremo: kaip apskaičiuoti saugų buvimo saulėje laiką?
SPF (angl. Sun Protection Factor) – apsaugos nuo saulės faktorius. Jo dydis žymimas skaičiais ir reiškia, kiek laiko galima būti saulėje ir nenudegti. Minimaliai apsaugančių SPF – 2–12, vidutiniškai apsaugančių SPF – 12–30, stipriai apsaugančių SPF – 30 ir daugiau. SPF veikimo laikas (T) apskaičiuojamas pagal formulę: T = (SPF X 10 min.). Standartiškai vasarą visiems rekomenduojama ne mažesnė kaip 15 SPF apsauga. Tai reiškia, kad pasitepus tokiu kremu saugiai galima degintis apie 150 min. Praėjus šiam laikui, būtina vėl pasitepti. Maudantis, gausiai prakaituojant apsauginio kremo veikimo laikas sutrumpėja trečdaliu. Todėl būtina pakartotinai teptis kremą nusiprausus, išsimaudžius ar nusišluosčius kūną rankšluosčiu. Mažiems vaikams patartina naudoti kremą, kurio SPF 30. Didesnės apsaugos nuo saulės kremą (SPF 30–50) reikėtų rinktis būnant saulėje vidudienį, atostogaujant pietų šalyse, kur saulės aktyvumas didesnis.
Nuo vaikystės tinkamai naudojant apsaugines priemones nuo saulės, galimybė susirgti odos vėžiu sumažėja net 70 proc. Informaciją apie dienos ultravioletinės spinduliuotės indeksą galima rasti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos interneto svetainės skiltyje „UVI prognozė“.
